Skirtingi žmonės – skirtingi skaitymo įpročiai

 

 

Gegužės 7-ąją buvo švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ta proga MANO KOLEGIJA domėjosi, kaip Šiaulių valstybinės kolegijos bendruomenės nariai vertina laisvalaikį su knyga, ką mėgsta skaityti. Pašnekovams buvo užduoti keli klausimai.

  1. Ar dažnai skaitote tiesiog savo malonumui? Ką skaitote šiomis dienomis?
  2. Papasakokite apie knygą, kuri Jums paliko didžiausią įspūdį, esate ją skaitę kelis kartus.
  3. Ar yra knyga, kurią būtinai pasiūlytumėte perskaityti studentui?
  4. Literatūrologas Kęstutis Urba yra pastebėjęs: Ar galima gatvėje atskirti skaitantį žmogų nuo neskaitančio? Taip. Iš akių, iš veido išraiškos, iš žvelgimo į kitą žmogų. O ypač – iš žvelgimo į vaiką.

Ar sutinkate su šiuo teiginiu?

Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ginta Gerikaitė

SONY DSC

  1. Skaitau vakarais prieš miegą ir savaitgaliais. Šiuo metu skaitau Svetlanos Čeckos knygą „Moteris iš dvigubo pasaulio“.
    2. Didžiausią įspūdį paliko Džono Marko Templetono knyga ,,Gyvenimo dėsniai“. Įdomus ne tik knygos turinys, bet ir jo pateikimas. 40 skyrių tarsi atitinka mokslo metų savaites. Knygoje aptariamos visos gyvenimo sritys, ji pravers norintiems tobulėti, gerinti tarpusavio santykius. Knygoje gausu išminties, ji verčia susimąstyti  apie tai, ko gyvenimas nori iš mūsų. Dažnai grįžtu prie knygos turinio.
    3. Laurent Gounelle „Dievas visada keliauja incognito“.
    4. Taip, sutinku, nes knyga yra išminties, dvasingumo šaltinis. Žiūrint į vaiką, tai labai pastebima.

Mokslo skyriaus vedėjas Nedas JuNedasrgaitis

  1.  Retai skaitau savo malonumui, nes laisvo laiko lieka mažai. Kelerius metus rengiau disertaciją, todėl skaičiau beveik vien mokslinę literatūrą.
  2. Mano gyvenimo knyga – Šventasis Raštas. Perskaičiau jį keletą kartų, skaitau kasdien lietuviškai, vokiškai ir angliškai. Iš Dievo žodžio semiuosi stiprybės ir dvasinės įžvalgos, juk pasakyta: O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius <…> Jn 4, 14.
  3. Studentai turėtų perskaityti Hector Malot romaną „Be šeimos“ – gera atsvara šiandienos pasaulio triukšmui ir pseudoliteratūrai.
  4. Iš dalies sutinku su teiginiu. Skaitymas keičia žmogų. Dabarties karta skaito, bet ne knygas. Tikiuosi, kad klystu.

Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo skyriaus vedėja Deimantė Ubytė

Deimantė

  1. Taip, dažnai skaitau savo malonumui, bet paskutiniu metu dažniausiai skaitau negrožinius kūrinius. Tai paprastai būna pozityvaus mąstymo literatūra, žymių žmonių biografijos, ugdomoji literatūra ir tokia, kuri padeda mokytis kalbų. Taip pat man patinka šalių kultūrą pristatančios knygos, pavyzdžiui, Pauliaus Jurkevičiaus „Italija“. Stengiuosi skaityti straipsnius ir knygas užsienio kalba.
  2.  Vienos knygos, palikusios didelį įspūdį, neturiu. Kaip įsimintinesnę  galėčiau paminėti Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“.
  3.  Pasiūlyčiau perskaityti Og Mandino „Sėkmės universitetas“.
  4.  Nežinau, ar apsiskaičiusį žmogų būtų galima atpažinti vizualiai, bet bendraujant įmanoma pastebėti, kad skaitančio žmogaus akiratis platesnis. 

Viešųjų ryšių specialistė Urtė Drąsutytė

Urtė

  1.  Savo malonumui skaitau tikrai dažnai. Tiesa, kartais šį laisvalaikio leidimo būdą kiek apleidžiu, tačiau vėliau jį su džiugesiu ir atrandu. Šiomis dienomis ant mano stalo Vaivos Rykštaitės knyga „Viena Indijoje“. Mėgaujuosi šiuo kūriniu. Indija – mano svajonių šalis, būtent todėl knyga atsidūrė tarp skaitomų.
    2. Po kelis kartus esi skaičiusi kelias Paulo Coelho knygas. Tai rašytojas, kurio daug frazių ar citatų verta užsirašyti ir galima pritaikyti gyvenime.
    3. Studentui, mano nuomone, turėtų būti įdomios bemaž visos knygos, susijusios su jo pasirinkta studijų sritimi. Plėsti akiratį visuomet naudinga: skaitant knygas galima ne tik pažinti kitas kultūras, tačiau ir atrasti, sužinoti daug įdomių ir naudingų dalykų. Tarp jų – ir gimtosios kalbos žavesys.
    4. Iš dalies. Kad dabar tikrai atidžiau stebėsiu žmones, tai faktas. Kad skaitančio žmogaus vidus kur kas turtingesnis, tikriausiai nė neverta abejoti.

Biomedicinos mokslų katedros lektorė Elena Kairienė

  1. Taip, aš labai daug skaitau tiesiog savo malonumui. Skaitydama pailsiu, kartais pagaunu save, kad tiesiog gyvenu kitų istorijomis. Prieš gerą mėnesį perskaičiau Adamo Johnsono knygą „Našlaičių prižiūrėtojo sūnus“. Knyga pažintinė, labai rimta, apie baisų režimą, sunkų gyvenimą, sakyčiau, nelabai ,,moteriška“, tačiau rašymo stilius, galbūt ir geras vertimas tiesiog traukia skaityti.

Žiemą perskaičiau knygą, kuri labai labai labai patiko. Tai kanadiečių rašytojo Alistairo Macleodo romanas „Menka bėda, jeigu“. Rašymo stilius, turinys, herojų portretai, mintys, posakiai – viskas taip tikra ir teisinga.

  1. Namuose turime tikrai daug nuostabių įvairaus žanro knygų, daugelį perskaičiau po kelis kartus. Įvairiais gyvenimo tarpsniais kitaip žvelgi į tą patį kūrinį. Kai būna liūdna, skaitau A. Čechovo apsakymus. Atrodo, kad jau moku juos mintinai, bet vis tiek skaitau, nes randu naujų dalykų. Daug kartų skaičiau Ievos Simonaitytės „Vilių Karalių“, Mario Puzo „Krikštatėvį“ ir t. t. Mūsų namų bibliotekoje yra skyrius ,,Širdžiai pakutenti“. Jame galima rasti daug romanų, pavyzdžiui, „Erškėčių paukščiai“, „Vėjo nublokšti“, „Altorių šešėly“, „Gimtinė“ ir t. t.
  2. Aš daug jiems siūlau: A. Miuntės „Apysaką apie San Mikelę“, E. Cinzo ,„Raudonojo arklio vasarą“, M. Bulgakovo „Šuns širdį“…
  3. Taip.

Statybos inžinerijos katedros lektorė Laima Skridailaitė

Skridailaitė

  1. Nesu mėgėja skaityti knygų, todėl savo malonumui kartais paskaitinėju kokią knygos ištrauką, susijusią su statybomis. Nuolat skaitau žurnalą STRUCTUM.
  2. Vienintelė knyga, kurią skaičiau su malonumu, buvo Vinco Mykolaičio-Putino romanas „Altorių šešėly“.
  3. Net nežinau, ką galėčiau pasiūlyti perskaityti studentams, nes pati domiuosi tik su savo specialybe susijusia literatūra
  4. Taip, sutinku.

 Marija Kuzlienė, K 15

Kuzlienė

  1. Laisvalaikiu mėgstu paskaityti straipsnius internete, o papildomai knygas skaitau retokai, nes stinga laiko.
  2. Didžiulį įspūdį paliko labai seniai skaitytas Daivos Vaitkevičiūtės romanas „Kamilė nori mirti“. Mėgstu romanus, nors nesu romantikė. Visiems patarčiau skaityti daugiau.
  3. Rekomenduočiau paskaityti knygą „Kamilė nori mirti“.
  4. Taip, aš irgi visiškai sutinku su šia nuomone. Skaitantys žmonės yra labiau apsišvietę, atrodo, ir su nepažįstamu skaitančiu žmogumi rastum bendrą kalbą, būtų malonu bendrauti.

Rugilė Kurganovaitė, K 15

Kurganovaitė

  1. Aš laisvalaikiu mėgstu skaityti, bet dabar laiko tam turiu nedaug, nes auginu metų vaikelį. Džiaugiuosi, kad spėju pasiruošti paskaitoms. Seniau laisvu laiku skaitydavau mokslinius žurnalus, realias istorijas, aprašytas biografinėse knygose. Nors dabar ir užimtas laikotarpis, tikiuosi, kad, vaikui paaugus, laiko skaitymui atsiras daugiau.
  2. Paskutinį kartą skaičiau Olesios Žuravliovos knygą „Makiažo paslaptys“, man ši knyga nelabai patiko. Viskas surašyta tvarkingai, bet jau daug žinojau ta tema, todėl knyga nelabai ir nustebino. Anksčiau daug skaitydavau realių nuotykių knygų. Mane domina tikrų keliautojų tikri nuotykiai. Labai didelį įspūdį paliko knygos apie Galapagų salas, Velykų salą. Tos salos yra realios, galima apie jas sužinoti įvairiausių istorijų
  3. Siūlyčiau paskaityti nuotykių, biografinių knygų.
  4. Man atrodo, kad su šia mintimi galima sutikti. Esu pastebėjusi, kad tie, kurie mėgsta skaityti, yra elegantiškesni. Tai iš karto matyti. Skiriasi jų kalba, požiūris į gyvenimą. Turėjau vieną bendradarbį, kuris per pietų pertrauką visada skaitydavo knygą. Tai buvo lyg jo laisvalaikio užsiėmimas. Galbūt jis neturėdavo daug laisvo laiko, tad pietų pertrauką skirdavo savo pomėgiui.

Rasa Lobeiko, BPS 14

Lobeiko

  1. Laisvu laiku labai dažnai skaitau.
  2. „Pasikalbėkime apie Keviną“. Tikrai labai įdomi knyga. Tai šeimos istorija. Pasakojama apie mamą, kuri labai nemylėjo savo sūnaus, jis buvo engiamas. Pagrindinis veikėjas vaizduojamas niūrus, užsisklendęs, neišprusęs, su kitais jis taip pat elgėsi blogai, galų gale išžudė visą mokyklą, nužudė tėtį, seserį. Kalėjime jį lankydavo tik mama. Kai mama paklausė vaiko, kodėl sūnus padarė žiaurų nusikaltimą, jis atsakė nežinantis. Jiedu apsikabino, istorija pakrypo graudžia linkme.
  3. Labai rekomenduoju perskaityti knygą „Pasikalbėkime apie Keviną“. Prisimenu vaikystės skaitinius, siūlau paskaityti apie Harį Poterį. Rekomenduočiau daug detektyvų, pavyzdžiui, Šerloką Holmsą. Taip pat siūlau V. Hugo romaną „Vargdieniai“.
  4. Sutinku, tikrai labai sutinku. Manau, iš kalbos manieros, žodžių gausos, palyginimų kalboje galima atskirti, ar žmogus yra skaitantis.

Vitalija Komžaitė, BPS 14

Komžaitė

  1. Du trečdalius visų skaitomų knygų perskaitau laisvalaikiu.
  2. „Atskalūnų laiškai“. Tai viena geriausių paauglystės knygų, kurią esu skaičiusi daug kartų.
  3. Siūlau paskaityti romaną „Atskalūnų laiškai“.
  4. Skaitantis žmogus yra kitoks: pradedant nuo išorės ir baigiant jo vidumi.

Lukas Girdžius, KNZ 15

  1. Taip.
  2. „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“. Man atrodo, kad šią knygą turi perskaityti kiekvienas, net ir neskaitantis žmogus. Knyga paskatino didžiulius pokyčius mano gyvenime, drįstu teigti, kad ji mane pakeitė iš esmės. Jeigu ne ta knyga, nežinau, kur būčiau, kokiu keliu eičiau, ji padėjo pakilti iš vadinamojo „dugno“.
  3. Tai būtų mano minėta knyga „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“.
  4. Visiškai taip. Skaitančio žmogaus ne tik veido išraiška yra kitokia, jei lyginsime su neskaitančiu, bet skiriasi ir kalbos manieros, elgesys, balso tembras. Manau, net neverta lyginti skaitančio žmogaus su neskaitančiu. Tai dvi priešingybės.

Parengė Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė Silvija Papaurėlytė-Klovienė ir Karolina Matelionytė, BPS 14.

 

Facebook komentarai