Europos kalbų dieną – pašnekesys apie užsienio kalbų svarbą, visuomenės požiūrį ir gražiausius žodžius

Tinklaraštyje MANO KOLEGIJA mintimis apie užsienio kalbų poreikį, jų prestižiškumą, būtinybę mokėti bendrauti svetimomis kalbomis ir dar daugiau dalijasi Šiaulių valstybinės kolegijos užsienio kalbų dėstytojai.

Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena. Šių laikų pasaulyje, kuris yra beveik be sienų, gebėjimas kalbėti daugiau nei viena kalba yra jau ne privalumas, bet būtinybė. Iš mokyklų atėję su vienokiomis ar kitokiomis kalbų žiniomis, Šiaulių valstybinės kolegijos studentai gali toliau gerinti užsienio kalbų įgūdžius. Kolegijoje yra galimybė mokytis anglų, rusų, švedų ir vokiečių kalbų. Savaime suprantama, kad vien tik į paskaitų tvarkaraštį įtrauktų užsiėmimų neužtenka. Norint kuo geriau kalbėti užsienio kalba, reikia tam skirti kiek galima daugiau laiko: skaityti ta kalba, žiūrėti filmus, televizijos laidas, tiesiog nevengti progų pabendrauti su kitakalbiais žmonėmis.

Dar daugiau apie santykį su užsienio kalbomis gali pasakyti tie žmonės, kurie kitus moko kalbėti angliškai, rusiškai, vokiškai ir kt.

Šiaulių valstybinės kolegijos užsienio kalbų dėstytojams buvo užduoti tokie klausimai:

1. Papasakokite šiek tiek apie save: kodėl pasirinkote būtent šią užsienio kalbą (užsienio kalbas), kur studijavote, galbūt buvote kokiose nors stažuotėse, kurį laiką gyvenote užsienio šalyje etc.

2. Kaip, Jūsų nuomone, keičiasi ne tik studentų, bet ir apskritai visos visuomenės požiūris į užsienio kalbą (kalbas), kurios (kurių) Jūs mokote. Kas lemia požiūrių kaitą?

3. Kiek kiek kalbų ir kodėl turi mokėti šiuolaikinis vaikinas ar mergina?

4. Ar yra užsienio kalba, kurios nemokate, bet labai norėtumėte išmokti?

5. Parašykite tą užsienio kalbos, kurios Jūs mokote, žodį, kuris Jums skamba gražiausiai.

Kalbos 2

 

Vadybos ir komunikacijos katedros lektorė Jurgita Briedytė

  1. Baigiau Šiaulių pedagoginį institutą (dabar – Šiaulių universitetas) prieš pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, studijavau 5 metus, rengiausi tapti rusų kalbos ir literatūros mokytoja. Giminėje visada buvo rusakalbių giminaičių, todėl natūraliai nuo vaikystės girdėjau šią kalbą ir ja bendravau. Mokykloje rusų kalbos pamokos buvo pačios maloniausios ir įdomiausios, puikiai sekėsi. Už tai esu labai dėkinga savo Mokytojoms – L. Božidaj ir L. Ivanovai, kurios mokėjo sudominti pačia kalba, rusų literatūra, poezija, kultūra. Mane labai žavėjo, kad kalbos mokė rusakalbės, iš kurių galėjau išmokti tikros ir originalios kalbos. Lapkričio pradžioje su kolege vykstu į stažuotę Bulgarijoje. Lankysimės Gabrovo universitete, bendrausime rusų kalba, keisimės patirtimi ir idėjomis…
  2. Rusų kalbos šiais laikais dažniausiai reikia prekybos, klientų aptarnavimo, administravimo, restoranų, viešbučių, turizmo sektoriaus, transporto, logistikos, informacijos paslaugų specialistams, vadovams. Šiaulių valstybinės kolegijos studentai, planuojantys dirbti šiose srityse ir suprantantys kalbos reikšmę būsimoje profesinėje veikloje, renkasi rusų kalbą. Manau, kad rusų kalbos mokėjimas šiuo metu labai vertinamas tarptautinėse kompanijose. Tai gali būti didelis pranašumas darbo rinkoje, verslo pasaulyje. Pastebėjau, kad studentai, pagyvenę ar padirbę užsienyje, labiau ir noriau mokosi rusų kalbos, nes jau turėjo kalbinės praktikos.
  3. Išsilavinusiam jaunam žmogui būtinos bent jau 2 užsienio kalbos, kad jis galėtų sėkmingai dirbti ir mokytis užsienio šalyse, vystyti savo verslą, keliauti, bendrauti, pažinti pasaulį, plėsti akiratį ir intelektą, nes kalbų mokėjimas rodo žmogaus išsilavinimą ir išprusimą, padeda keisti ateitį.
  4. Tai prancūzų kalba, seniai svajoju, bet stinga laiko…
  5. Tai bus 3 žodžiai – Вера (lie. tikėjimas), Надежда (lie. viltis), Любовь (lie. meilė).

Vadybos ir komunikacijos katedros lektorius dr. Nedas JurgaitisNedas

  1. Vokiečių kalba susidomėjau dar vidurinėje mokykloje. Pajutau, kad man patinka šios kalbos leksika ir frazeologija, vidinė kalbos „nuotaika“ ir griežtokas skambesys. Pasirinkau vokiečių filologijos studijas Šiauliuose, vėliau pusmečiui pagal Erasmus mainų programą išvykau gilinti ir plėsti germanistikos žinių į Vokietiją, Osnabriuko universitetą. Ten įgyta tarpkultūrinė patirtis ir susidomėjimas kalbotyra paskatino tęsti studijas gretinamosios kalbotyros magistrantūroje. Neseniai apginta daktaro disertacija, kurioje gretinu lietuvių ir vokiečių kalbų reiškinius, įprasmino mano pasirinkimą. Nuolat plečiu vokiečių kalbos ir kultūros žinias įvairiose stažuotėse Vokietijoje, turėjau galimybę tobulintis Olandijoje ir Švedijoje. Didžiausią įspūdį paliko dėstytojo karjeros pradžioje lankyti intensyvūs kalbos ir kultūros kursai Nordkolleg mokymų centre Rendsburge – nedideliame Vokietijos miestelyje, kurį pusiau kerta Kylio kanalas, jungiantis Šiaurės ir Baltijos jūras. Prie šio kanalo yra ilgiausias pasaulyje suoliukas (575 m).
  2. Prieš 15–20 metų vokiečių kalba Lietuvoje dar turėjo inertišką „didžiosios“ užsienio kalbos statusą. Jį palaikė užsienio kalbos mokymo tradicijos, to meto geopolitinė ir ekonominė šalies situacija. Visame pasaulyje stiprėjančios anglų kalbos pozicijos suformavo požiūrį, kad nebūtina mokytis vokiečių kalbos, juk su vokiečiais galima sėkmingai bendrauti ir angliškai. Niekas nesiginčija – anglų kalba tapo lingua franca, tačiau mano darbinė patirtis liudija, kad sėkmingi ir ilgalaikiai santykiai su vokiškai kalbančiais žmonėmis susiklosto bendraujant jų gimtąja kalba. Daugelis anglų kalbą vadina kalba „žudike“, tačiau, mano nuomone, jos įsigalėjimas pasitarnavo „mažesnių“ kalbų naudai. Rečiau vartojamos užsienio kalbos mokėjimas dabar yra ne tik prestižas, bet ir konkurencinis pranašumas įtemptoje darbo rinkoje.
  3. Kiekvienas jaunuolis privalo mokėti bent dvi užsienio kalbas, kad geriau pažintų svetimą kultūrą ir platesniame kontekste pažvelgtų į savąją. Kalba nėra vien tik uždara ženklų sistema – kalboje užfiksuota tautos kultūrinė patirtis, vertybinės nuostatos, tam tikras pasaulio matymas. Užsienio kalbų mokymasis nepalieka vietos rasizmui ir ksenofobijai, atveria duris į pasaulį, nesvarbu, artimą ar tolimą. Tarptautinių studijų galimybės, laisvas darbuotojų judėjimas, nuolatinis profesinis tobulėjimas, kelionės ir asmeniniai pomėgiai – privalumų sąrašas ilgas. Daugiakalbystė yra vienas svarbiausių šiuolaikinės visuomenės siekinių, kurį remia Europos Komisijos ir nacionalinės iniciatyvos.
  4. Norėčiau išmokti švedų ir japonų kalbas. Teko mokytis šių kalbų pradmenų, tačiau rimtesnėms studijoms nelieka laiko.
  5. Vokiečių kalboje gražiausiais žodžiais oficialiai pripažinti Habseligkeiten (visas kieno nors kuklus turtas), Geborgenheit (saugumo, užtikrintumo jausmas), lieben (mylėti), Augenblick (akimirka), Rhabarbermarmelade (rabarbarų uogienė), tačiau man gražiausiai skamba žodis Pumpernickel (ruginė duona).

Vadybos ir komunikacijos katedros docentė dr. Nijolė Litevkienė

Ilgai galima kalbėti apie tai, ką suteikia gebėjimas suprasti ir mokėti užsienio kalbą. Naujai išmokta kalba skatina bendrauti, kurti naujus ryšius, keistis idėjomis su bendraminčiais, gyvenančiais svetur. Mokant bent vieną užsienio kalbą, lengviau pasiekiama įvairi informacija, labiau pasitikima savimi įvairiose gyvenimo situacijose. Mokant daugiau kalbų, paprasčiau pajusti kultūrų įvairovę, atsiveria didesnės karjeros galimybės ir tobulėjama. Ir tai tik nedidelė dalis to, ką žmogui suteikia užsienio kalbos mokėjimas. Kalbos atveria duris į pasaulį. Dabar žmogus, mokantis ne tik savo, bet ir kitų tautų kalbų, yra tikra vertybė.

Lietuva – maža valstybė, todėl būtinai reikia mokytis užsienio kalbų, kad galėtume bendrauti su kita pasaulio dalimi. Mūsų šalyje yra daug žmonių, mokančių kelias kalbas: ne tik plačiai vartojamas anglų, rusų, vokiečių, lenkų, bet ir retesnes – suomių, norvegų, danų, ispanų, italų, portugalų ir kt.

Užsienio kalbas studijavau Vilniaus universitete – vienoje seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų. Vilniaus universitetas įkurtas 1579 metais. Pasirinkau anglų filologijos studijas, bet mokiausi ir vokiečių, lotynų, graikų, rusų kalbų.

Rytas Amsterdame
Rytas Amsterdame (nuotrauka iš N. Litevkienės asmeninio archyvo)

Džiaugiuosi, kad galėjau tobulinti anglų kalbos įgūdžius Plimute (Didžioji Britanija), Amsterdame (Nyderlandai), Kopenhagoje (Danija), Lapenrantoje (Suomijoje), Aidine (Turkija), Plovdive (Bulgarija), Porto (Portugalija), Wildau (Vokietija).

Austrų filosofas Liudvigas Vitgenšteinas (Ludwig Josef Johann Wittgenstein) yra pasakęs: Mano kalbos ribos žymi mano visatos ribas (angl. The limits of my language means the limits of my world). Mokykimės kalbų, tobulėkime, pažinkime pasaulį.

Parengė Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė

Silvija Papaurėlytė-Klovienė

Facebook komentarai