Lietuvos socialinių darbuotojų dieną – pašnekesys apie tai, kas rūpi

Rugsėjo 27-ąją minima Lietuvos socialinių darbuotojų diena. 2016 metų rugsėjo 24 d. Socialinio darbo katedros lektorės Ginta Gerikaitė ir Nida Vaitiekienė dalyvavo Klaipėdos universitete organizuotoje Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos konferencijoje, kuri buvo skirta Lietuvos socialinių darbuotojų dienai paminėti.

Ši konferencija – puiki proga aptarti socialinius darbuotojus rengiančioms Lietuvos aukštosioms mokykloms ir socialiniams darbuotojams labai reikšmingus įvykius. Visuose pranešimuose buvo aptariami aktualūs su socialiniu darbu susiję klausimai. Pagrindinis pranešėjas profesorius K. Urponenas siekė klausytojams pateikti atsakymą į klausimą, ar socialinis darbas gali būti ekonomiškai naudingas. Konferencijoje gausiai dalyvavę Laplandijos universiteto atstovai dėmesį sutelkė į kitas su socialiniu darbu siejamas problemas. Pavyzdžiui, dr. J. Eidukevičiūtė aptarė socialinio darbo su šeimomis praktiką besikeičiančios Lietuvos visuomenės kontekste, R. Naujanienė kalbėjo apie socialinių darbuotojų profesijos pripažinimą visuomenėje, o S. Mačiulskytė apžvelgė socialinio darbo evoliuciją Lietuvoje.

Profesinės šventės proga kalbinome skirtingų kartų žmones, kurie savo gyvenimą jau susiejo arba žada susieti su socialiniu darbu. Mūsų pašnekovės – Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė ir Socialinio darbo katedros lektorė Ginta Gerikaitė, Socialinio darbo studijų programos pirmakursės Beta Bendžiūtė ir Gerda Norkutė.

SONY DSC

Ginta Gerikaitė papasakojo, kad jos pirmoji profesija priklausė biomedicinos mokslų sričiai, bet buvo glaudžiai susijusi su socialiniu darbu. Lietuvoje vykdytos sveikatos sistemos reformos etapai nulėmė socialinio darbo studijų pasirinkimą ir paskatino keisti profesiją.

SONY DSC
Lektorė Ginta Gerikaitė

Kitaip tariant, į socialinį darbą ateita iš praktinės veiklos – socialinio darbo sveikatos priežiūros įstaigoje. Teorinių žinių pagrindus pašnekovė įgijo Vilniaus universitete. Praktine veikla ji domisi ir toliau, joje dalyvauja, jeigu tik randa galimybių.

Kitaip su socialiniu darbu savo gyvenimą pradėjo sieti pirmakursė Beta Bendžiūtė. Nors ji teigia, kad studijų programą pasirinkusi lyg ir atsitiktinai, tačiau jaučianti, kad eina gera kryptimi, nes labai mėgsta bendrauti su žmonėmis, spręsti jų problemas, o būtent ši studijų programa tokius siekius leidžia įgyvendinti. Pirmakursė Gerda Norkutė tikisi, kad jau per pirmąjį pusmetį ji įsitikins, ar tikrai gali dirbti tokį darbą.

Beta Bendžiūtė
Beta Bendžiūtė

Visos pašnekovės panašiai apibūdina, koks, jų nuomone, turėtų būti socialinis darbuotojas. Ginta Gerikaitė teigia, kad jis turi mokėti bendrauti ir bendradarbiauti, pagrindinį dėmesį skirti žmonių tarpusavio santykiams, turėti humanistines egzistencines nuostatas, savo jėgas ir sugebėjimus skirti klientams. Socialinis darbuotojas turi gebėti problemas spręsti tinkamiausiu būdu, maksimaliai mobilizuoti asmens potencialą, kad būtų įveikti gyvenimo sunkumai. Rezultatyviai dirbantis socialinis darbuotojas yra empatiškas, tolerantiškas, išlaiko konfidencialumą, pripažįsta socialinį teisingumą ir kt. Betai Bendžiūtei atrodo, kad socialiniu darbuotoju gali būti toks žmogus, kuris yra drąsus, tolerantiškas, geba išklausyti ir padėti. Gerda Norkutė dėmesį sutelkia į drąsą, gerą iškalbą, stiprią valią ir nervus, jos nuomone, socialinis darbuotojas moka išklausyti ir patarti, yra tolerantiškas, atkaklus. Viso to socialiniam darbuotojui prireikia kasdieniame darbe.

Gerda Norkutė
Gerda Norkutė

 Pasak lektorės Gintos Gerikaitės, socialinių darbuotojų kasdienybė labai neprognozuojama, kupina įvairių emocijų ir įvykių, nes visi žmonės yra labai skirtingi. Studentė Beta mano, kad socialinio darbuotojo kasdienybė yra tikrai sunki. Mergina yra girdėjusi, kad socialinis darbas pagal pavojingumą ir nesaugumą yra antroje vietoje. Socialinis darbuotojas turi būti psichologiškai pasiruošęs, nes kiekviena diena yra lyg naujas išbandymas.

Visos pašnekovės sutinka, kad socialinio darbuotojo profesija tikrai nėra prestižinė. Pasak Gintos Gerikaitės, profesijos prestižas priklauso nuo šalies kultūrinio konteksto, socialinės politikos, įvaizdžio, kurį formuoja žiniasklaida, profesijos atstovų motyvacijos ir elgesio. Reikėtų, kad daugiau būtų kalbama apie gerąją socialinio darbo patirtį, visuomenė daugiau stengtųsi sužinoti apie šios profesijos kasdienybę, o patys socialiniai darbuotojai taip pat aktyviau kurtų profesijos prestižą. Studentė Beta teigia girdėjusi nuomonių, kad socialiniai darbuotojai apskritai nereikalingi. Betai atrodo, kad taip kalbantys žmonės nesupranta, koks sunkus šis darbas. Reikėtų daugiau norinčių susieti gyvenimą su socialiniu darbu. Žinoma, situaciją keistų ir didesni atlyginimai. Studentei Gerdai šis darbas taip pat atrodo pavojingas, nes reikia bendrauti su socialinės rizikos grupei priklausančiais žmonėmis.

Gerda ir Beta mūsų visuomenės atžvilgiu yra nusiteikusios pesimistiškai. Merginoms atrodo, kad mūsų visuomenė niekada nepasieks tokio lygio, kad socialiniai darbuotojai būtų nebereikalingi. Nors tobulėja technologijos, vis daugiau gali medicina, tačiau merginos mano, kad visada bus nuo priklausomybės alkoholiui kenčiančių žmonių, neprižiūrimų vaikų, todėl ir socialiniai darbuotojai bus visada reikalingi. Lektorė Ginta Gerikaitė turi viltį ir svajonę, kad kada nors bus sukurtas valstybės modelis, neleisiantis socialinėms problemoms atsirasti.

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė

Silvija Papaurėlytė-Klovienė

Facebook komentarai