Kalėdos visada yra Kalėdos (papildyta)

Nežiemiškas oras nenuslopino Kalėdų laukimo. Ieškome dovanų, siunčiame kalėdinius sveikinimus ir laukiame jų. Žavesio šiai šventei suteikia iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, patiekalų receptai ir pats kasmetinio stebuklo laukimas.

Kalėdos paprastai asocijuojasi su vaikyste, tikėjimu, kad stebuklai vyksta ir tikrovėje, Kūčių vakaro rimtimi ir triukšmingu Kalėdų šventės stalu, prie kurio susirenka visa šeima. Keliems Šiaulių valstybinės kolegijos bendruomenės nariams uždavėme su Kalėdomis, dovanomis ir kitomis tradicijomis susijusius klausimus.

12402231_938084019560021_4197180831387954648_o

  1. Kuo kvepėjo Kalėdos Jūsų vaikystėje ir kuo kvepia dabar?
  2. Ar jūsų šeima turi kokią nors kalėdinę tradiciją, kurios laikosi jau daug metų? Papasakokite apie ją.
  3. Papasakokite apie įsimintiniausią kalėdinę dovaną.
  4. Kada sužinojote, kad Kalėdų senelio nėra?
  5. Ko Kalėdų proga palinkėtumėte sau ir ŠVK?

Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ginta Gerikaitė

SONY DSC

  1. Kalėdos vaikystėje kvepėjo mamos keptomis bandelėmis, sausainiais, vašku, medumi ir šokoladu. Dabar jos kvepia labai panašiai, kai praveri gimtųjų namų duris, susitinki su pačiais artimiausiais žmonėmis, sėdi prie stalo ir jauti artimųjų gerumą, nuoširdumą, pagarbą ir meilę.
  2. Kalėdinės tradicijos išliko: tai įvairūs spėjimai, pavyzdžiui, ištraukti šiaudą ir žiūrėti, kieno gyvenimas ilgiausias; būtinas dovanėlių takas nuo eglės iki lango (Kalėdų senelio pėdsakai), taip pat mes lankome vienišus senus giminaičius ir kaimynus.
  3. Įsimintiniausią kalėdinę dovaną gavau su keistu atviruku. Tame atviruke buvo parašyta, kad per kitas Kalėdas jau turėsiu brolį arba sesę. Viskas atrodė taip netikėta, iškilo daug klausimų, atsirado daug emocijų, paskui – ilgas laukimas. Kitos Kalėdos buvo tikrai įspūdingos, nes aš labai džiaugiausi, kad nebesu viena, turiu mažą sesytę.
  4. Aš tikiu, kad jis yra (taip mama patarė). Jei netikėčiau jo buvimu, nebesulaukčiau dovanų ir prarasčiau Kalėdų magijos paslaptį. Liūdnoka buvo, kai išgirdau kaimynės prašymą, kad tėtis padėtų dovanų maišą prie jų namų durų, paskambintų į duris ir greitai nueitų namo. Į mūsų namus Kalėdų senelis dovanas atnešdavo per langą, todėl netikėjau, kad kas nors kitas galėtų tai padaryti.
  5. Sau palinkėčiau sveikatos, prasmingų gyvenimo akimirkų, įdomių susitikimų, vidinės ramybės, kūrybiškumo, skambaus juoko ir taikos. Kolegijos bendruomenei linkiu skubančių dienų tėkmėje išgirsti, įsiklausyti, suprasti, pamatyti, įsigilinti, nusišypsoti, patarti, nenutolti ir būti…

Mindaugas Jokūbaitis, OKV14Mindaugas

  1. Vaikystėje visada stebėdavau reklamas, akcijas, vis pilnėjančias žaislų parduotuves, kuriose, atrodo, norėdavau pasilikti visam laikui, bet vis galvodavau, kaip reikia paprašyti senelio vos vienos dovanos. Šis galvosūkis būdavo nelengvas, tačiau, pasvėręs savus to meto prioritetus, dažniausiai pasirinkdavau žaislinius automobiliukus. Dabar tokie troškimai kelia gerus prisiminimus, bet, aišku, kalėdiniai norai pasikeitė. Kalėdas dabar primena mandarinų kvapas, kūčiukai, gražiai papuoštos miestų eglės. Kai pradedi matyti šiuos dalykus ir vis nėra sniego, atrodo, kad Kalėdos dar tikrai toli, tačiau laikas bėga greitai, nepajunti, kaip šios didžiosios metų šventės atkeliauja.
  2. Mūsų šeima Kalėdų išvakarėse stengiasi susiburti kartu ir praleisti vakarą drauge. Aptariame per metus buvusius įvykius, pagalvojame, ko nedarysime ateinančiais metais. Lauždami kalėdaitį, palinkime vienas kitam gerų metų, puikios nuotaikos, aišku, sveikatos. Šią dieną laikomės pasninko ir stengiamės, kad ant stalo būtų daugiau nei 12 patiekalų. Toks pasibuvimas suartina šeimą, praleidžiame jaukų vakarą.
  3. Vienos iš įsimintiniausių dovanų, gautų per Kalėdas – pirmasis telefonas ir elektrinis dantų šepetėlis. Vis prisimenu, kaip Kūčių laukėme pas močiutę Šeduvoje. Atsikėliau Kalėdų rytą, ant komodos radau padėtą pirmąjį mano telefoną. Labai džiaugiausi, nes žinojau, kad galėsiu paskambinti mamai, pažaisti žaidimus, rašinėtis žinutėmis su draugais. Tiesą sakant, po kiek laiko tėvams teko šiek tiek nusivilti, nes sąskaitos pildymas tapo vos ne kasdienybe, todėl reikėjo išmokti naudotis šiuo aparatu, sužinoti visus tarifus, o ne skambinti į kitą tinklą ir kalbėti po 20 minučių be pertraukos. Antroji dovana – elektrinis dantų šepetėlis. Dantų valymas po šios dovanos tapo pramoga, reikia nereikia dantys valomi po 3 kartus per dieną! Kaip ir kiekvienas žaislas, po savaitės šepetėlis tapo paprastu daiktu, tačiau pirmasis įspūdis ir prisiminimai išlieka iki pat dabar.
  4. Tikslaus amžiaus tikrai nepasakysiu, tačiau manau, kad man buvo apie 8 metus. Visada buvo keista, kaip su tėvais nueidavome į parduotuvę, nupirkdavome artimiesiems, draugams dovanų, jiems nunešdavome ir tėvai sakydavo: „Sutikome Kalėdų senelį, prašė perduoti Jums!“ Pats mintyse pagalvodavau, kad juk mes ką tik pirkome dovanas iš parduotuvės, o čia jau sako, kad nuo senelio! Aišku, toks įvykis privertė šiuo dalyku pasidomėti, pasiklausti draugų, kaip ten iš tikrųjų yra. Įsitikinęs, kad Kalėdų senelio nėra, nenusiminiau, nes žinojau, kad, pasakius tėvams, šie irgi galės nupirkti žaislą, kurio noriu. Vadinasi, taip bus galima dar labiau užsitikrinti, kad negausiu to, ko man nereikia. Pats šiuo metu turiu sesę, kuriai 8 metai. Ji visada atkreipia dėmesį į barzdą, jeigu pamato „gumutes“, pasako, kad senis apsimetėlis! Tačiau jeigu senis yra su tikra barzda ir iš tikrųjų senas, tai sesė juo tiki, sako, kad tai yra tikrasis Kalėdų senis.
  5. Šiaulių valstybinei kolegijai 2017-iais metais palinkėčiau ir toliau siekti savo tikslų, bendradarbiauti tarpusavyje, išlaikyti puikią studijų kokybę. Darbuotojams ir dėstytojams visų pirma linkiu gerų ateinančių švenčių, sveikatos ir kantrybės. Svarbiausia, kad palaikytumėte vieni kitus, juk tik taip darbas bus mielas ir patrauklus. Studentams norėčiau palinkėti darbštumo ir atsakingumo, juk taip ir studijos taps lengvesnės, nereikės darbų rašyti paskutinę naktį.

Mokslo skyriaus vedėjas Nedas JurgaitisDSC01699

  1. Iš vaikystės prisimenu mandarinus, kūčiukus, aguonų pieną ir daug saldumynų per Kalėdas, dabar tokio ryškaus įspūdžio neturiu, nes Kalėdų kvapą namuose valdo mano dukros, kaskart vis kitoks jis.
  2. Išskirtinės tradicijos neturime, svarbiausia – susirinkti per Kalėdas, pabūti kartu.
  3. Prieš devynerius metus per Kalėdas vedžiau mylimą moterį – geresnės dovanos neįsivaizduoju.
  4. Niekada netikėjau Kalėdų senelio buvimu. Gal čia kaltas tarybinis realizmas, bet kai man sakydavo, kad tuoj ateis Senis Šaltis, laukdavau, kad „apsimetęs“ dėdė greičiau duotų dovaną.
  5. Sau visada linkiu būti arčiau Dievo, o Šiaulių valstybinei kolegijai linkiu klestėti ir garsinti Šiaulius visame pasaulyje.

Sveikatos priežiūros fakulteto bibliotekininkė Dalia KimtienėDalia Kimtienė

  1. Vaikystėje tėveliai ruošdavo mums šventę, skirdavo daugiau dėmesio. Namai kvepėdavo ir saldumynais, ir dovanomis, ir eglutės puošimu. Kaip ir dabar. Tik dabar mes vaikams ruošiame Kalėdas, o sau skiriame mažiau dėmesio.
  2. Tradiciškai kiekvienais metais Kūčių vakarą ir Kalėdų pirmą dieną visi šeimos nariai susirenkame pas tėvelius. Kalėdų rytą visi keičiamės dovanomis.
  3. Visos dovanos įsimintinos. Labai malonu, kai gauni dovaną.
  4. Kad Kalėdų senelio nėra, sužinojau iš vaiko virsdama paaugle. Vaikystėje tikėdavau, kad Kalėdų seniai lipa per langą, per balkoną ir padeda dovanas po eglute. Laikui bėgant išaiškėjo, kad tai tėveliai džiugina dovanomis.
  5. Draugiškumo, darnumo, šiltumo, bendravimo. Gražių švenčių!

Karolina Matelionytė BPS14Karolina

  1. Mano vaikystėje Kalėdos kvepėjo žaliaskare eglute, gardžiais močiutės ir mamos patiekalais. Pasitaikydavo ir gaivaus miško, degančio laužo kvapo, jei Kalėdas sutikdavome gamtoje. Dabar Kalėdų aromatas namuose labai panašus. Kvepia ir pačios gamintais saldėsiais, mandarinais. Svarbiausia, aplink sklando puiki šventinė nuotaika.
  2. Matyt, labiausiai įsitvirtinusi tradicija – Kūčias paminėti kartu prie apskrito stalo ir Kūčių naktį ar Kalėdų rytą sutikti kūdikėlio Jėzaus gimimą šv. Mišiose Šiaulių katedroje.
  3. Man smagu gauti įvairias dovanas. Negavusi dovanos, labai nenusimenu, svarbu iš draugų ar artimųjų išgirsti gražų žodį, išvysti nuoširdžią šypseną.
  4. Supratau tai būdama kokių dešimties metų. Iki Kalėdų buvo likusi savaitė, o mes su pussesere netyčia radome savo išsvajotas dovanas paslėptas namuose.

5. Norėčiau palinkėti darnos, ramybės, gebėjimo įsiklausyti ir supratingumo tiek sau, tiek visiems ŠVK bendruomenės nariams.

Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo skyriaus vedėja Gina Ožekauskaitė Gina Ozekauskaite

  1. Nuo pat vaikystės iki dabar Kalėdos kvepia mandarinais.
  2. Tradicijų gal ir neturime, bet jau kelerius metus po Kalėdų vakarienės visi kartu susėdame žaisti stalo žaidimų.
  3. Įsimintiniausia Kalėdų dovana buvo lėlės Barbės rinkinys, gautas iš Kalėdų senelio. Kad gaučiau šią dovaną, reikėjo deklamuoti eilėraštį ir padainuoti dainą.
  4. Kad Kalėdų senelio nėra, sužinojau tada, kai kartu su broliu ir pusbroliu nusprendėme pasekti atėjusį mūsų pasveikinti Kalėdų senelį. Pastebėjome, kad tarp susirinkusiųjų trūksta mūsų dėdės, todėl nusprendėme pažiūrėti, kur Kalėdų senis išbėga po to, kai įteikia dovanas. Be to, reikėjo išsiaiškinti, kur slepiasi dėdė. Niekas nesuprato mūsų plano. Išlydėdami Kalėdų senelį iš namų, įsižiūrėjome į svarbų išvaizdos elementą – BATUS. Pagalvojome, kad tikrai iš batų atpažinsime, ar tai yra apsimetėlis Kalėdų senis ar tikrasis. Praėjus 20 minučių po to, kai Kalėdų senelis išėjo sveikinti kitų vaikų, sulaukėme skambučio į duris, net nenustebome, kai pamatėme tarpduryje stovintį dėdę. Labai nuoširdžiai jį sveikinome su šventėmis, ir įdėmiai žiūrėjome į batus. Mūsų nuojauta pasitvirtino – batai buvo labai panašūs į mūsų atėjusio pasveikinti Kalėdų senelio batus! Neišsidavėme, kad perpratome tėvų kruopščiai sukurtą planą, bet po kelerių metų jiems papasakojome mūsų detektyvinę istoriją ir visi juokėmės. Tai yra įsimintiniausia Kalėdų senelio paieškos istorija mūsų šeimoje. Vis dar su broliu ir pusbroliu ją prisiminę juokiamės, kad buvome tobuli detektyvai.
  5. Noriu palinkėti šiltų ir jaukių švenčių, džiaugsmo kupino laiko su šeima.

Vadybos ir komunikacijos katedros lektorė Vaiva PranevičienėVaiva Pranevičienė

  1. Tarybiniais laikais Kalėdas švęsti draudė, juo labiau, kad mano mama buvo mokytoja. Mokytoja turėjo būti pavyzdys ir savo mokiniams, ir mums, vaikams. Tik pasibaigus tarybiniams laikams sužinojau, kodėl man nebuvo leidžiama švęsti savo gimtadienio (gruodžio 24 d.). Gimtadienis paprastai būdavo suderinamas su Naujųjų Metų švente. Per Kalėdas stalas būdavo gausesnis, įvairesnis, būtinai būdavo kepama žąsis, bet nebuvo paaiškinta, kodėl. Kalėdų senis ateidavo Naujųjų Metų naktį. Prasidėjus nepriklausomybės laikotarpiui, tėvai bandė tradicijas atgaivinti, be to, tuo laikotarpiu jau turėjau savo šeimą, tad Kalėdų tradicijas tarsi pradėjome kurti iš naujo. Jų metu stalą pripildo įvairiausi kvapai (žąsies, anties ar kalakuto).
  2. Pagrindinis ir svarbiausias dalykas per Kalėdas buvo ir yra galimybė visiems kartu susirinkti pas mano ir vyro tėvus. Kol tėvai bus gyvi, ši tradicija išliks.
  3. Kalėdinių dovanų tradiciją pradėjo formuoti mama (kai jau buvo galima). Dovanos dažniausiai buvo pačių darytos. Šią tradiciją išlaikiau ir puoselėju toliau. Mūsų kalėdinės dovanos įvairios:  pačių piešti atvirukai, megztos kojinės, uogienės stiklainis, meduolis, pyragas. Visi pačių padaryti ir  širdies sušildyti daiktai be galo mieli, todėl išskirti įsimintiniausios Kalėdų dovanos tikrai negaliu.
  4. Kad Kalėdų senelio nėra, sužinojau tikrai anksti. Man buvo penkeri metai, kai vyresnysis brolis vis aiškindavo, kaip dovanos atsiranda po egle, bet iki 7 metų buvau tikra, kad jis meluoja.
  5. Palinkėti sau? Net nežinau ko, nes jaučiuosi labai turtinga: esu sveika, turiu stogą virš galvos, turiu maisto, turiu darbą, galimybių realizuoti save, sveikus vaikus, žodžiu, viską, ko reikia žmogui. Kolegijai norėčiau palinkėti drąsos ir stiprybės sklendžiant naujų vėjų srovėmis, jos tikrai nuneš į pačią geriausią vietą.

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė Silvija Papaurėlytė-Klovienė

 

Facebook komentarai