ŠVK absolventės: po diplomų įteikimo – iškart į darbą

Šiaulių valstybinės kolegijos diplomai jau įteikti pirmiesiems šių mokslo metų absolventams. 49 jauni žmonės, prieš 3,5 metų pasirinkę Bendrosios praktikos slaugos studijų programą, nuo šiandien – diplomuoti specialistai.

Šiandien diplomus gavo ir 9 Aplinkos apsaugos bei 3 Transporto logistikos technologijų su gretutine vadybos kryptimi studentai. MANO KOLEGIJA vakarykščiams studentams uždavė kelis klausimus apie studijas, pasirinkimo galimybes ir patarimus jaunesniems kolegoms.

  1. Kaip sekėsi rašyti baigiamąjį darbą? Kas buvo sunkiausia? Kuris darbo etapas buvo maloniausias?
  2. Ką patartumėte tiems, kurie kitais metais bus trečiakursiai, rašys baigiamąjį darbą? Gal įspėsite, kokių klaidų nereikėtų daryti?
  3. Už jūsų nugarų daugiau nei treji studijų Šiaulių valstybinėje kolegijoje metai. Papasakokite, ar studijos atitiko lūkesčius. Kadangi turėjote nemažai praktikų, tikriausiai jau galite įvertinti, ar tikrai pasirinkote tinkamą studijų programą. Kurie studijuoti dalykai buvo patys įdomiausi? Kaip manote, ar studijoms ko nors trūko? Ką reikėtų tobulinti?
  4. Jeigu iš naujo rinktumėtės, kur studijuoti, ar viską darytumėte lygiai taip pat?
  5. Jūsų rankose – Šiaulių valstybinės kolegijos diplomas. Kas toliau: darbas, studijos kitur, poilsis?
  6. Ką patartumėte dvyliktokui, kuris turi apsispręsti ir pasirinkti, kur studijuoti?pradžiai

Vilda Armonienė, BPS13

  1. Baigiamąjį darbą parašiau gana sklandžiai. Sunkiausia buvo pasirinkti temą. Nelengva buvo ieškant mokslinės literatūros, verčiant įvairius straipsnius iš užsienio kalbų. Maloniausia dalis – bendravimas su žmonėmis, kai reikėjo vykdyti apklausą.
  2. Trečiakursiams galiu patarti, kad jie pasirinktų dominančią ir patrauklią darbo temą. Klaidų bus mažiau, jei studentas gautą informaciją dar ir patikrins, remsis keliais šaltiniais.Vilda Armonienė
  3. Seniai žinojau, kad studijuosiu medicinos mokslus. Mokslo įstaigos konkrečiai nebuvau numačiusi. Buvau priimta į šią kolegiją, čia studijavau ir tuo džiaugiuosi. Išvadą galiu padaryti tik tokią: jei studentas nori studijuoti, nori žinių, tai jų ir ras. Dėstytojai Šiaulių valstybinėje kolegijoje puikūs, programos sudarytos profesionaliai. Man labiausiai patiko bendroji slauga, anatomija, fiziologija, profesinė etika. Šiandien sunku vertinti, ko šioms studijoms trūko. Gal spragų pasirodys, kai pradėsim dirbti tikrą darbą? Nežinau, ką reikėtų tobulinti. Svarbiausia, kad būtų pačių studentų noro nuolat tobulėti.
  4. Šiandien tikrai negalvoju, kur būtų buvę geriau studijuoti.
  5. Jau pusmetį dirbu VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Šią savaitę pradėjau lankyti lankyti „Anestezijos ir intensyviosios slaugos“ kursus. Kada ilsėsiuosi, nežinau.
  6. Kiekvienas žmogus turi pasirinkti pats savarankiškai.

Gintarė Bagučianskaitė, BPS13

  1. Baigiamąjį darbą sekėsi rašyti neblogai, darbas vyko gana sklandžiai, nors ir reikalavo daug jėgų. Buvo akimirkų, kai tiesiog norėjosi mesti jį į šiukšliadėžę ir daugiau neberašyti. Daugiausia jėgų pareikalavo etiologijos ir patogenezės aprašymas, nes tai sudėtingos temos. Pamenu, skaičiau ir galvojau, kad suprantu, jog daug ko nesuprantu. Taip pat iššūkis buvo rasti informantų. Skyriuje pacientų neradau, o draugijoje, kurioje atlikau tyrimą, ne visi norėjo atsakinėti. Dėl šios priežasties praradau šiek tiek laiko. Patys maloniausi darbo etapai buvo du: kai ištaisiau paskutinį baigiamojo darbo sakinį ir žinojau, kad jis baigtas; kai darbas jau buvo pristatytas komisijai.Gintare Bagucianskaite
  2. Kažką patarti kitiems studentams yra sunku. Nemanau, kad mano rašymo būdas yra labai tinkamas. Svarbiausia yra laikytis terminų, susidaryti darbo planą, išsamiai diskutuoti su dėstytojais, jeigu kilo neaiškumų, nepalikti darbų paskutinei dienai ir PAILSĖTI, skirti laiko sau.
  3. Viena vertus, Šiaulių valstybinė kolegija pralenkė mano lūkesčius. Turiu omenyje daug galimybių, kuriomis sėkmingai pasinaudojau: galėjau išvykti į užsienį praktikos atlikti, dalyvavau konferencijoje, patyriau, kas yra mainų programos. Visos durys buvo atviros, tereikėjo žengti pirmyn. Jeigu kalbėsime apie profesinį parengimą, galbūt norisi dar daugiau praktinių užsiėmimų, kad būtų įtvirtinti įgūdžiai ir, išėję į ligoninę, jaustumėmės drąsiau. Tikrai buvome mokomi visko, ko reikės dirbant. Kas norėjo, tas išmoko. Sakyčiau, studijos suformavo ir savotišką „medikų“ mąstyseną. Džiaugiuosi savo pasirinkimu, jei galėčiau rinktis vėl, pasirinkčiau slaugą. Įdomiausios paskaitos buvo anatomija, fiziologija ir patologija.
  4. Jei turėčiau tokią galimybę, į pasirinkimų sąrašą būčiau įrašiusi ir universitetus, ne tik kolegiją.
  5. Visko po truputį. Dabar mūsų kolegijoje pradėjau „Anestezijos ir intensyvios terapijos“ kursus, tuo pačiu metu dirbu, o vėliau – užsienis.
  6.  Patarčiau neturėti minčių „Ai, čia vis tiek nepriims“ ir bandyti stoti ten, kur labiausiai norisi. Jei dėl kokių nors priežasčių tai neįmanoma, reikia pasirinkti tokią veiklą, kuri būtų tinkamiausia.

Žydrė Šidlauskaitė, BPS13

  1. Darbą sekėsi rašyti gerai, neneigsiu, kad buvo ir sunkių akimirkų, ir džiaugsmingų, kai gaudavau darbo vadovės pagyrimą. Aišku, pats maloniausias etapas buvo elektroniniu paštu nusiųsti darbo vadovei iki galo parašytą ir ištaisytą darbą. Suvokiau, kad sunkiausias etapas nueitas, beliko tik tinkamai apsiginti baigiamąjį darbą.
  2. Pirmas patarimas – nebijoti, ir nemanyti, kad rašant darbą nebus galima džiaugtis gyvenimu ir užsiimti patinkančia veikla. Žinoma, neneigsiu, rašant darbą teko atsisakyti savaitgalių ir didžiąją dienos dalį paskirti darbui. Nereikia nusiteikti, kad rašymas atims visą laisvą laiką. Svarbu laiką planuoti ir proporcingai pasiskirstyti, nes paskutinis pusmetis ir taip bus gausus veiklos: baigiamoji praktika, ataskaitos gynimas, baigiamojo darbo rašymas. Kitas patarimas –būti kantriems, pozityviems ir nusiteikti, kad tai laikinas gyvenimo etapas. Didžiausia klaida – atidėliojimas. Patariu kuo anksčiau pradėti ieškotis informacijos darbo teorinei daliai, atsakingai stengtis, paskirstyti laiką rašymui, tiesiog turėti prioritetą, kuris atsipirks su kaupu.Žydrė Šidlauskaitė
  3. Prieš pasirinkdama šią profesiją buvau apsisprendusi, ko noriu gyvenime, kokia sritis man tinkama, o mūsų kolegija mano keliamus lūkesčius atitiko. Šiaulių valstybinė kolegija studijų programoje yra aiškiai apibrėžusi studentams suteikti pakankamai medicinos žinių ir praktinių įgūdžių specialybei įgyti. Prabėgo treji su puse studijų metų, sunku būtų ir išskirti įdomiausią studijų dalyką, manau, visi jie buvo savotiškai įdomūs ir reikalingi. Esu perfekcionistė, bet suvokiu ir faktą, kad šiame gyvenime nebūna tobulų dalykų. Tą patį galima pasakyti ir apie studijas. Manau, visada atsiras sričių, kurias norėsis tobulinti. Pastebėjau, kad nuo pirmo kurso keitėsi dėstytojai, dėstomų dalykų pasiskirstymas. Tai tik įrodo, kad Šiaulių valstybinė kolegija vietoje nestovi ir yra linkusi keistis.
  4. Žinoma, jei atsirastų galimybė atsukti laiką atgal (o to dauguma žmonių tikrai norėtų), būtų galimybė keisti pasirinkimus. Aš manau, kad medicina mano gyvenime vis tiek egzistuotų. Aš nuo pat mažens domėjausi gamtos mokslais, mokykloje ši kryptis sekėsi gerai, norėjau sužinoti ir išmokti kuo daugiau tų dalykų, kurie susiję su medicina. Dar iki apsisprendimo rinktis šią sritį mane lydėjo atjauta, pagarba kitam žmogui, altruizmas, todėl manau, kad nesuabejočiau ir antrą kartą rinkdamasi šią specialybę.
  5. Laiko susivokti, kad greitai diplomą laikysiu savo rankose, buvo. Buvo laiko suprasti, kad reikia nieko nelaukti ir kibti į darbo paieškas. Aš ilsėjausi trumpai – savaitę. Laikas spaudžia, reikia judėti toliau, dar vienas svarbus gyvenimo etapas baigėsi, laukia kitas. O tobulėti visada bus noro ir jėgų. Neneigsiu, norėčiau, kad Šiaulių valstybinė kolegija nebūtų mano paskutinė aukštoji mokykla. Laikas parodys. Džiaugiuosi šiuo momentu.
  6. Visiems dvyliktokams tikrai nuoširdžiai noriu patarti labai gerai apgalvoti, ko jie nori iš gyvenimo. Žinau, kad ne visiems dvyliktoje klasėje būna kaip vaikystėje aišku, kuo jie nori būti ateityje… Bet svarbu suvokti atsakomybę už save, artimuosius, kitus žmones. Tai dar svarbiau, jei sprendimas susijęs su biomedicinos mokslų kryptimi. Jei atsitiktų taip, kad apsispręsti tampa nepakeliamai sunku, reikia nebijoti atsidėti apmąstymams, galvoti metus, dvejus. Tai tik įrodys atsakomybės tvirtumą, ryžtingumą siekiant savo tikslų. Tikslas yra svajonė, o svajonę, pasitelkus užsispyrimą ir valią, galima ilgainiui įgyvendinti.

Aistė Almonaitė, BPS 13

  1. Sekėsi kaip ir visiems studentams: atrodė, kad laiko daug, o jis tirpo labai greitai. Rašant darbą nepatiko tai, kad keitėsi jo vadovai. Lengviausia man pasirodė metodologijos dalis.
  2. Patarčiau atsakingai rinktis baigiamojo darbo vadovus, nepasilikti visų darbų iki pabaigos, kad nebūtų didelio streso ir liktų laiko dar bent trumpai pastudentauti.Aiste Almonaite (1)
  3. Pasirinkau tikrai tinkamą specialybę, nes kitur savęs nė neįsivaizduoju. Turėjau daug praktikų, kad dar kartą įsitikinčiau, jog mano sprendimas buvo geras. Dirbau slaugytojos padėjėja ligoninėje 2 metus ir mačiau visą tą „virtuvę“ todėl, baigusi studijas, nenoriu dirbti poliklinikoje. Aš noriu dirbti skyriuje, kur yra veiksmas, tikri pacientai. Mano nuomone, studijas galima būtų sutrumpinti, kai kurių dalykų aš tikrai nepanaudosiu savo gyvenime… Daugiausia išmokau per anatomijos ir bendrosios slaugos studijų dalykus, nes dėstytojos labai geros. Labai geras dalykas yra Erasmus programa – įgijau praktikos svetur, buvau išvykusi į Italiją. Pažinau kitą šalį, pakeliavau, ir pamačiau kaip viskas vyksta užsienio ligoninėse.
  4. Gal norėčiau studijuoti didesniame mieste, bet specialybės nekeisčiau. Kolegija, manyčiau, galėtų labiau pagelbėti suderinti studijų grafiką su darbu ir pan.
  5. Kadangi dirbu jau nuo pirmo kurso, apie kitokius planus nė negalvoju. Beje, darbo pasiūlymų sulaukiau dar iki diplomų įteikimo dienos, pasirinkau darbą traumatologijos skyriuje.
  6. Patarčiau aplankyti tas darbo vietas, kuriose save įsivaizduoja, kad pamatytų kaip viskas vyksta. Pavadinčiau tai savanoriška praktika, kurios, deja, aš neturėjau, o galėjau tik įsivaizduoti.

Pabaigai

 Karolina Matelionytė, BPS14

Urtės Drąsutytės nuotraukos

Facebook komentarai