Pasaulinę vandens dieną – ne tik komplimentai vandeniui

Švenčiant Pasaulinę vandens dieną šiam skysčiui, neturinčiam nei skonio, nei kvapo, nei spalvos, išsakoma daug giriamųjų žodžių. Teiginys, kad be vandens pasaulyje nebūtų gyvybės, nereikalauja papildomų įrodymų. Vis dėlto dera neužmiršti, kad dėl netinkamo žmonių elgesio vanduo gali būti ir grėsmės šaltinis.

Visiškai neseniai daugiabučiuose gyvenančių vandens vartotojų nerimą sukėlė pranešimai, kad Vilniuje nuo legioneliozės bakterijomis užkrėsto vandens mirė du žmonės, dėl šios ligos grėsmės buvo paskelbta ekstremali situacija. Legioneliozė yra plaučių uždegimo rūšis, kuri gali užklupti silpno imuniteto asmenis arba tuos, kurie serga lėtinėmis ligomis. Ligos bakterijos dėl netinkamai sukonstruotos ar blogai prižiūrimos vandentiekio sistemos plinta per vandens dulksną (plačiau žr. https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/klausimai-atsakymai-apie-legionelioze-ir-karsto-vandens-prieziura). Kovo 16–23 dienomis visuose Vilniaus pastatuose vykdoma karšto vandens terminė dezinfekcija. Kaip teigiama Nacionalinio visuomenės sveikatos centro svetainėje, karšto vandens sistemų profilaktikos darbai yra pagrindiniai žingsniai, galintys padėti užkirsti kelią ligos bakterijoms atsirasti ir plisti vandenyje. Atliekamas termošokas, t. y. karšto vandens temperatūra visoje karšto vandens sistemoje pakeliama taip, kad labiausiai nuo vandens šildytuvo nutolusiuose čiaupuose ji siektų 66°C. Tokią temperatūrą reikia išlaikyti ne mažiau kaip valandą.

Dar viena grėsmė, kurios reikėtų saugotis, yra vandens užterštumas. To vandens, kuriuo gyventojai apsirūpina patys, naudodami negilius kastinius šulinius ar gręžinius, kokybė priklauso ir nuo šulinio ar gręžinio vietos parinkimo, jo įrengimo, priežiūros. Jei gruntas teršiamas vietovėje, kurioje vyksta paviršinių vandenų filtracija į gruntą ir formuojasi gruntiniai vandenys, tai vanduo šuliniuose ir negiliuose gręžiniuose bus užterštas tomis pačiomis medžiagomis, kuriomis užterštas dirvožemis. Jei dirvožemis tręšiamas mineralinėmis trąšomis, mėšlu, žmonių ekskrementais (iš lauko tualetų, fekalinių vandenų sukaupimo duobių), tikėtina, kad vanduo, esantis šulinyje ar negiliame gręžinyje, bus užterštas azoto junginiais (nitratais, nitritais).vandens tyrimai

Dėl kenksmingo poveikio žmogaus organizmui nitratų ir nitritų kiekis vandenyje, skirtame maistui gaminti, griežtai ribojamas. Maistui naudojamame vandenyje nitratų kiekis neturi viršyti 50 mg/l, o nitritų – 0,5 mg/l (Lietuvos higienos norma HN 24: 2003). Kūdikių maitinimui skirtame vandenyje nitratų neturėtų būti, nes yra atvejų, kai kūdikiai stipriai apsinuodydavo šulinio vandeniu, nors vandens litre buvo tik 10 mg nitratų.

Su vandeniu ir maistu per virškinamąjį traktą į žmogaus kraują patekę nitratų dariniai blokuoja deguonies patekimą į audinius ir sukelia methemoglobinemiją – vidinį deguonies badą, kuris kūdikiams ir mažiems vaikams gali baigtis net mirtimi (pamėlusių kūdikių sindromas).

Nitratai kenkia ir nėščioms moterims: mokslininkai įrodė, kad nėščiosioms, vartojančioms nitratais užterštą vandenį, dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai. Dėl nuolatinio kenksmingo nitratų poveikio lėtėja fizinis ir psichinis vaikų vystymasis, silpnėja imuninė sistema, tokie vaikai dažniau serga.

Senyvo amžiaus žmonių, taip pat tų, kurie serga širdies, kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemija, vartoja daug alkoholinių gėrimų, t. y. visų, kurių organizmams reikia daugiau deguonies, jautrumas nitratams ir nitritams padidėja. Apsinuodijimo nitratais poveikis organizmui yra panašus į apsinuodijimą alkoholiu, nors pasekmės nėra iš karto taip akivaizdžiai pastebimos.

Žmonėms, kurie nuolat vartoja nitratais užterštą vandenį, padidėja ir onkologinių susirgimų rizika. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad viena iš stemplės, skrandžio, žarnyno vėžio priežasčių yra nitratai. Skrandyje nitratų dariniai su maiste esančiais aminais sudaro kancerogeninius junginius (nitrozaminus ir nitrozamidus), kurie skatina vėžinių virškinamojo trakto susirgimų vystymąsi.

Problemą sunkina dar ir tai, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, kitaip tariant, jo neįmanoma atpažinti įprastiniais pojūčių organais. Šie pavojingi sveikatai teršalai nepašalinami vandenį virinant ar filtruojant įprastais buitiniais vandens filtrais. Apie vandens saugą galima spręsti tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Šiaulių valstybinės kolegijos Statybos ir aplinkos inžinerijos katedroje galima greitai ir patikimai nustatyti, ar geriamajame vandenyje yra nitratų ir nitritų.

Paslaugų įkainiai:

Nitratų kiekio nustatymas – 4,00 Eur.

Nitritų kiekio nustatymas – 3,50 Eur.

Adresas: Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto II rūmai, Vilniaus g. 137, Šiauliai, 107, tel. (8 41) 52 37 62, el. p. statybos.kat@svako.lt. 

Šiaulių valstybinės kolegijos informacija

 

 

 

Facebook komentarai