ŠVK studentai nenusivylė dėstytojais iš užsienio

Retas studentas, baigęs aukštąją mokyklą, nebūna klausęs dėstytojų užsieniečių paskaitų. Šiaulių valstybinėje kolegijoje vien 2016 metais su studentais dirbo beveik dvi dešimtys dėstytojų iš kitų šalių. Išvykę studijuoti pagal Erasmus+ programą studentai taip pat turėjo progą susipažinti su kitų šalių dėstytojų darbo specifika.

Šiek tiek skaičių

Stiprėjant bendradarbiavimui tarp šalių ir atskirų aukštųjų mokyklų, studijų tarptautiškumas yra natūralus dalykas, kuris gali būti įgyvendinamas dvejopai: studentams vykstant studijuoti arba atlikti praktikos į kitas šalis ir klausantis į aukštąją mokyklą paviešėti atvykusių dėstytojų paskaitų. Pavyzdžiui, 2016 metais pagal Erasmus+ mainų programą  studijuoti ir atlikti praktikos išvyko 110 studentų: 27 studentai iš Sveikatos priežiūros fakulteto ir 83 – iš Verslo ir technologijų. Iš viso ŠVK studentai sėmėsi patirties 21 užsienio šalyje. Daugiausia mūsų kolegijos studentų rinkosi Italiją, Portugaliją, Latviją, Graikiją, Čekijos Respubliką ir Jungtinę Karalystę.is lenkijos (1)

Tais pačiais 2016 metais į ŠVK pagal Erasmus+ mainų programą atvyko 12 dėstytojų iš užsienio aukštųjų mokyklų. Dėstytojai iš užsienio paskaitas skaitė Burnos higienos, Bendrosios praktikos slaugos, Kineziterapijos, Kosmetologijos, Socialinio darbo, Finansų, Buhalterinės apskaitos, Verslo ekonomikos, Tarptautinio verslo, Organizacijos komunikacijos vadybos, Įmonių ir įstaigų administravimo, Turizmo ir viešbučių, Viešbučių ir restoranų vadybos, Automobilių techninio eksploatavimo ir Aplinkos apsaugos programų studentams. Dar 7 dėstytojai atvyko laimėję Švietimo ir mokslo ministerijos konkursą „Parama užsieniečiams dėstytojams, atvykstantiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose“. Jų paskaitų klausė Automobilių techninio eksploatavimo, Buhalterinės apskaitos, Finansų, Įmonių ir įstaigų administravimo, Informacijos paslaugų, Kineziterapijos, Tarptautinio verslo, Turizmo ir viešbučių ir Verslo ekonomikos studijų programų studentai.

Greta Jočytė – įspūdžiai iš Erasmus+ studijų

Organizacijos komunikacijos vadybos antro kurso studentė Greta Jočytė pernai mokslo žinių sėmėsi iš Graikijos dėstytojų. Ji studijavo Larisos mieste esančioje aukštojoje mokykloje, kuri angliškai vadinama Technological Educational Institute of Thessaly. Kaip teigia pati Greta, ji neturėjo konkrečių lūkesčių, susijusių būtent su užsieniečiais dėstytojais. Žinoma, studentė tikėjosi to, ko tikisi ir Lietuvoje – kad dėstytojai bus geranoriški, paslaugūs, malonūs, draugiški, bendraujantys. Iš tiesų dėstytojai tokie ir buvo.Greta

Su užsieniečiais dėstytojais bendrauti būtų neįmanoma nemokant anglų kalbos. Iki išvykimo į Graikiją Greta savo anglų kalbos žinias vertino vidutiniškai. Lietuvoje kalbėti angliškai jai būdavo nedrąsu dėl galimos kritikos. Išvykusi Greta šią baimę pamiršo, ji jautėsi laisvai ir nebijojo reikšti minčių, net jei jos ne visada buvo taisyklingai suformuluotos. Šiuo metu studentė yra labai patenkinta patobulėjusia anglų kalba, neretai iš užsieniečių draugų sulaukia pagyrimo, kad labai taisyklingai kalba ir aiškiai dėsto mintis. Paskatinta sėkmės, ji pradėjo tobulinti rusų kalbos žinias.

Greta sako galinti drąsiai lyginti dviejų skirtingų šalių studijas ir pačius dėstytojus. Ji sako supratusi, kad kai kurių studijuojamų dalykų yra mokoma kitaip ir kitomis programomis. Pavyzdžiui, vienos paskaitos metu studentė mokėsi ne tik egzaminui, bet ir analizavo programą, kuri bus naudinga darbo rinkoje. Greta pasakoja turėjusi situaciją, kai dėstytojas labai stebėjosi, kodėl studentė savo kolegijoje niekada nebuvo girdėjusi ar bandžiusi mokytis per tam tikrą programą. Graikijoje visi dėstytojai angliškai šnekėjo labai gerai, buvo net atvejų, kai dėstytojas norėjo visiškai taisyklingų tekstų anglų kalba, nors egzamino užduoties esmė buvo specialus sistemų braižymas per kompiuterį ir jokių sakinių beveik nereikėjo rašyti. Buvo ir vienas dėstytojas, kuris šnekėjo vokiškai, o ne angliškai, bet ir su juo pavyko susikalbėti dėl užduoties atlikimo. Greta įžvelgia tik vienintelį skirtumą tarp užsienio ir Lietuvos dėstytojų – tenykščiai dėstytojai labai nepunktualūs. Būna, kartais nepranešama, kad paskaitos nebus, studentai laukia 10, 20 minučių, praeina ir pusė valandos. Galiausiai studentai išeina namo. Vėliau paklausus, kas atsitiko, dėstytojas tiesiog atsako, kad pamiršo pranešti. Toks nepunktualumas labai erzindavo prie tvarkos pripratusius lietuvius.

Paragavusi studijų užsienyje skonio, Greta linkėtų ir Lietuvos dėstytojams perimti kai kuriuos užsieniečių darbo metodus. Pavyzdžiui, būtų smagu, jeigu studentai būtų daugiau įtraukiami į praktinį darbą. Gretai labai patiko vieno dėstytojo darbo tvarka: jis suskirstė visus studentus į darbo grupes, kad jie kelis mėnesius dirbtų prie vienos užduoties, o egzamino metu tą užduotį pateiktų. Taip vystosi studentų bendradarbiavimas ir tobulinami nauji įgūdžiai, kurių neįmanoma gauti dirbant vienam.

Lukas Vaičiulis – daug naujų žinių ir rūpesčiai dėl anglų kalbos

Kineziterapijos studijų programos trečiakursis Lukas Vaičiulis šių mokslo rudens semestre klausėsi dėstytojų iš Latvijos ir Estijos paskaitų. Lukas pasakoja, kad prieš paskaitas tiek jis, tiek kurso draugai  tikėjosi labai aukštų dėstytojų reikalavimų – galvojo apie laukiančias sudėtingas paskaitas, dideles medžiagos apimtis ir būtinybę puikiai bendrauti angliškai. Aišku, studentai ieškojo informacijos ir apie pačius dėstytojus, tikėjosi gauti daug naudingos informacijos ir patys norėjo pasirodyti puikūs studentai.15134565_1179921035417054_4459879517417913815_n

Lukas savo anglų kalbos įgūdžius vertina pakankamai gerai, nes apie įvairius buities reikalus jis gali laisvai kalbėti angliškai. Po dėstytojų iš užsienio paskaitų Lukas teigia supratęs, kad kalbėti angliškai apie specialybės dalykus nėra taip paprasta. Suprasti galima daug, tačiau kai tenka paaiškinti savo mintis ar atsakyti į klausimą, darosi keblu. Kai pirmą kartą išgirstame bet kurį asmenį, kalbantį anglų kalba, taip pat yra sunku priprasti ir suprasti, kas bandoma pasakyti. Juk visi turime šiokį tokį akcentą. Tačiau su dėstytojais iš užsienio ši problema buvo labai greit įveikiama. Prireikė tik kelių paskaitų, kad būtų galima aiškiai suprasti dėstytojus. Tuos dėstytojus, kurie Luko grupei skaitė paskaitas, studentas apibūdina kaip srities profesionalus, išsimokslinusius ir kompetentingus žmonės. Užsieniečių paskaitos buvo itin įdomios ir naudingos, visi sužinojo daug naujų dalykų, išplėtė suvokimo ribas.

Lukas teigia, kad lietuvių ir užsieniečių dėstytojų paskaitos skiriasi – ne tik dėstoma kalba, bet pačia paskaitos eiga. Dėl ne itin gerų kai kurių studentų kalbos žinių per dėstytojų iš užsienio paskaitas tvyro didesnis susikaupimas, tyla. Bandoma įsigilinti į kiekvieną sakinį, suprasti jo esmę. Pati paskaita tampa labiau teorinė, praktikai laiko lieka mažiau. Lietuvių dėstytojų paskaitose viskas atvirkščiai. Daugiau šurmulio, diskusijų ir aptarimų. Daugiau ir praktinių užsiėmimų.

Lukas pastebėjo, kad užsienio dėstytojai pasakoja apie tai, kokia situacija jų šalyse. Studentas nori patarti ir Lietuvos dėstytojams studentus sudominti tuo, kas vyksta kitose šalyse. Tokia informacija įdomesnė ir patrauklesnė.

Galima apibendrinti, kad bendravimas su dėstytojais iš užsienio yra naudingas visiems – nors kai kurie studentai ir baiminasi dėl ne itin gerų anglų kalbos įgūdžių, vis dėlto naujos žinios, pažintis su kitoje šalyje taikoma dėstymo metodika ir galimybė reikšti mintis užsienio kalba jauniems žmonėms yra gerokai naudingesni.Erasmus mašina

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė

Silvija Papaurėlytė-Klovienė

 

 

Facebook komentarai