Informacijos valdymo studijų programos studentė Simona Račiūgaitė: „Viską pakeitė praktikos“

Trečiakursė Simona studijų Šiaulių valstybinėje kolegijoje nevadina lengvomis, tačiau pripažįsta, kad, turėdama galimybę rinktis studijų vietą iš naujo, ji vėl taptų tos pačios programos studente.

Simona prisimena, kad prieš stodama ji nebuvo aiškiai nusprendusi, ko nori iš gyvenimo, netgi sunkiai suvokė, į kokią specialybę pakliuvo. Iš pradžių merginai netgi kilo minčių keisti mokslus, rinktis įdomesnę profesiją, tačiau viską pakeitė praktikos. Studentė per praktikas susipažino su nuostabiais žmonėmis ir pradėjo įžvelgti vis daugiau savo profesijos pliusų. Informacijos paslaugų specialybė yra labai daug visko apimanti veikla. Praktikos leido tobulinti ne tik profesinius, bet ir asmeninius įgūdžius. Simonai Račiūgaitei labai patiko galimybė išbandyti įvairias veiklas. Teko padirbėti ne tik bibliotekoje, bet ir archyve, aplankyti visus Šiaulių muziejus. Tai buvo išties šaunu. Kartais atrodydavo, kad vieno ar kito studijuojamo dalyko tikrai nereikia, tačiau dabar, kai mokslai  jau eina į pabaigą, Simona teigia supratusi, kad visi studijuoti dalykai suteikė įvairių sričių žinių, neleido apsiriboti vienu aspektu ir padėjo siekti pagrindinio tikslo – tapti informacijos valdymo specialiste.

DSC_0165

Jei būtų galimybė rinktis iš naujo studijų vietą, Simona pasirinktų tą pačią specialybę. Mokytis niekada nėra vėlu, jei tik esama noro įgyti vieną, antrą ar trečią diplomą. Reikia turėti didelį poreikį tobulėti pačiam. Jei žmogus bus užsispyręs, smalsus ir pasiruošęs tobulėti, studijų metai ir diplomas taps tik dar vienu laipteliu vystant asmenybę ir kuriant karjerą. Viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio, nuo to, ko jis siekia iš gyvenimo.

Simona planuoja gavusi diplomą iškart ieškoti galimybių įsidarbinti pagal specialybę. Yra planų ir mokytis toliau, keisti kryptį ar gauti aukštesnį akademinį laipsnį.  Aišku, norėsis ir pailsinti galvą nuo darbų rašymo. Būsimoji Šiaulių valstybinės kolegijos absolventė rudenį tikisi nepraleisti progos tobulėti ERASMUS+ absolvento praktikoje. Mergina tikisi per tą laiką nuspręsti, ką ji nori daryti toliau, nes planai yra dideli, svajonės begalinės.

Dvyliktokams Simona pataria neskubėti ir nepulti bet kur stoti. Pirmiausia reikia nuspręsti, ko pats žmogus nori iš gyvenimo, nors dvyliktokui žmogui tai padaryti yra gana sunku. Įstojus bet kur, galima ir labai pasigailėti. Pašnekovė teigia pastebėjusi, kad dabar žmonės labai skuba gyventi, galvoja, kad jei po mokyklos niekur neįstos, tai jau iškart pražus. Bet juk pražūti galima ir studijų procese! Kartais žmonės ir su diplomais rankose nežino, ko nori iš gyvenimo. Tiems, kurie renkasi aukštąją mokyklą, Simona Račiūgaitė siūlo rinktis Šiaulių valstybinę kolegiją, nes čia puiki vieta įgauti daug praktinių įgūdžių, yra daug įvairių praktikos vietų. Simoną labai nustebino plačios tarptautinių mainų galimybės. Be to, aukštojoje mokykloje dirba patys nuoširdžiausi, savo darbui be galo atsidavę dėstytojai ir kita bendruomenė. Šioje kolegijoje galima jaustis jaukiai, todėl mokslo darbai nebeatrodo tokie sunkūs.

DSC_0854

Kitų metų trečiakursiams pašnekovė norėtų palinkėti nepasilikti visko paskutinei dienai, nors dauguma studentų tai darė, daro ir darys dar ilgus metus. Reikia rašyti apie tai, kas domina, tada pačiam bus įdomiau ieškoti kuo išsamesnės ir įvairesnės informacijos. Taip pat vienas svarbiausių dalykų yra mokėjimas planuoti laiką, skirtą darbui rašyti. Simonai atrodo, kad jeigu studentas darbui skirs per dieną valandą ar dvi, tikrai gebės padaryti viską, nereikės nieko pasilikti paskutinei minutei ir neskaudės galvos, kad nieko nespėji padaryti.

Simona papasakojo, kad baigiamasis darbas buvo jai tikras iššūkis. Teko paprakaituoti, surinkti visas per trejus  metus sukauptas žinias ir parašyti didelį ir labai mokslišką „rašinėlį“. Sunkiausia buvo išsirinkti temą ir sugalvoti, kas šiuo darbu norima pasakyti. Minčių studentė turėjo išties daug, todėl ji pripažįsta, kad be darbo vadovės pagalbos minčių labirinte galima ir paklysti…. Aišku, koją bandė pakišti tinginystė, norėjosi viską atidėlioti rytojui, paskutinei nakčiai. Reikėjo atrasti daugiau laiko, kad būtų galima nuoširdžiai prisėsti prie baigiamojo darbo, tačiau atėjo pavasaris ir visi darbai, atrodo, nukeliavo į antrą planą. Simonai prireikė ryžto praleisti kelis vakarus su draugais ir pasėdėti prie knygų. Mergina nesigaili dėl mokymuisi skirto laiko, nes tai leido jai tobulėti ir įgauti daugiau naudingų, įdomių žinių.

Maloniausias etapas buvo pagaliau laikyti rankose visų metų darbo rezultatą, jau įrištą darbą. Simona, aišku, dar nežino, kokį įvertinimą gaus per gynimus, bet pasitiki savimi ir džiaugiasi, kad šis darbas jai suteikė tiek daug naudos.

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė

Silvija Papaurėlytė-Klovienė

 

 

Facebook komentarai