Monika Petrauskaitė: „Tikrai nesigailiu, kad baigiau būtent šias studijas“

Socialinio darbuotojo kvalifikaciją įrodantį diplomą rytoj gausianti Monika Petrauskaitė savo studijų metus apibūdina kupinus įspūdžių, naujų žinių ir džiaugsmo.

Aišku, per trejus metus, kuriuos Monika praleido studijuodama Šiaulių valstybinėje kolegijoje, būta visko. Mergina mano, kad taip ir turėtų vykti mokymosi procesas. Pašnekovė džiaugiasi praktikų metu galėjusi išbandyti savo jėgas ir tikina supratusi, kad gali ir geba dirbti socialinio darbo sferoje. Studijų procese tikrai buvo įdomių studijuojamų dalykų. Monikai patiko psichologijos paskaitos, sociologija ir metodologija – sudėtingesni dalykai, tačiau jie buvo dėstomi taip įdomiai ir originaliai, kad buvo galima viską suprasti. Monikai atrodo, kad, siekiant dar labiau pagerinti studijų kokybę, turi būti palaikomas nuolatinis ryšys tarp dėstytojų, studentų ir vadovų. Taip būtų patenkinti visų lūkesčiai.

Jeigu galėtų sugrįžti atgal, Monika nieko nekeistų. Būsimoji socialinė darbuotoja teigia nesigailinti, kad baigė šias studijas, nes jaučiasi patobulėjusi kaip asmenybė, įgijusi pasitikėjimo savo jėgomis, išmokusi drąsiai reikšti nuomonę, sukaupusi naujų žinių. Be to, neįkainojamos yra pažintys su nuostabiais žmonėmis, naujos draugystės. Monika nusiteikusi ieškoti darbo pagal specialybę, ji tikisi panaudoti visas teorines ir praktines žinias, nes studijoms ji skyrė daug pastangų, todėl niekas neturėtų nueiti veltui. Ateityje būsimoji ŠVK absolventė norėtų pabaigti ir magistro studijas.

Būsimiesiems trečiakursiams Monika pataria kuo daugiau konsultuotis su darbų vadovais, nebijoti ir klausti visko, kas tik neaišku. Jau geriau nueiti į konsultaciją nieko nesuprantant ar kažko laiku nepadarius, bet ne slėptis nuo vadovo ir tikėtis, kad viskas bus puiku. Žinoma, reikia išmokti planuoti savo laiką. Išmokus jį susidėlioti, baigiamasis darbas tikrai bus parašytas ir bus parengtas labai gerai. Monika pataria studentams nebijoti kreiptis pagalbos ar patarimo ir į kitus studentus.

SONY DSC
Socialinio darbo studijų programos studentės kartu su dėstytoju Benu Gudinavičiumi

Pašnekovė sako negalinti teigti, kad jai buvo lengva rašyti baigiamąjį darbą, tačiau pats procesas buvo kupinas įvairių emocijų, didelių pastangų ir susitelkimo į pagrindinį tikslą – užbaigti studijas ir gauti puikius įvertinimus. Sunkiausia buvo tinkamai suplanuoti laiką baigiamojo darbo rašymui ir atrasti kuo daugiau motyvacijos. Maloniausiu etapu Monika vadina tą akimirką, kai komisijos pirmininkas įteikė lapelį su įvertinimu. Lapelyje studentė pamatė visus metus siektą rezultatą – taip lauktą dešimtuką. Prie maloniausių dalykų Monika priskiria ir konsultacijas su darbu vadovu, nes šis procesas jai taip pat suteikė labai daug šiltų emocijų. Monika jaučiasi dėkinga baigiamojo darbo vadovui lektoriui Benui Gudinavičiui už begalinę pagalbą rašant baigiamąjį darbą, už reiklumą, nuolatinį motyvavimą nesustoti ir siekti kuo geresnių rezultatų.

Abiturientams Monika pataria rimtai pagalvoti, ko jie nori gyvenime, linki atrasti artimas studijų programas, galinčias suteikti savirealizacijos galimybę.

„Vaikinams ir merginoms reikia drąsos ir ryžto rinktis tas studijas, kurių patys nori, o ne tas studijas, kuriose juos mato kiti“, – sako M. Petrauskaitė.

Karolina Matelionytė, BPS14

Facebook komentarai