Įmanoma ir daugiau nei viena diena be automobilio

Šiandien – Tarptautinė diena be automobilio. Prasidėjusi Prancūzijoje nuo akcijos „Mieste – be savo automobilio“, ši iniciatyva ėmė sparčiai plisti. Lietuvoje ji minima nuo 2001 m.: organizuojamos įvairios akcijos, kurių metu propaguojamas judėjimas pėsčiomis, dviračiais, riedučiais, paspirtukais, laivais ir kitais oro neteršiančiais būdais.

Didelė dalis Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojų ir darbuotojų į darbą vyksta automobiliu, nes taip yra ir patogiau, ir greičiau. Centrinių rūmų kieme esanti automobilių stovėjimo aikštelė retai kada būna tuščia. Vis dėlto šalia automobilių šioje aikštelėje dažnai galima pamatyti ir dviračių.

SONY DSC

 Pakalbinome Šiaulių valstybinės kolegijos Studijų kokybės specialistę Skaistę Buivytę, kuri, kol oras dar yra tinkamas, dažną dieną nuo namų iki darbo kelis kilometrus važiuoja dviračiu. Pašnekovei dviratis – labai patogi susisiekimo priemonė. Su juo neįstrigsi kamštyje, nebus taip, kad staiga prisiminsi, jog reikia degalų, be to, minant pedalus kartu ir sportuojama. Žodžiu, važiavimo dviračiu nauda yra visapusiška. Skaistė mano, kad įprotį važiuoti dviračiu reikia ugdyti nuo pat mažens. Vaikas turi pajausti važiavimo malonumą, tada toks gyvenimo būdas jam bus natūralus.Skaiste

Reabilitacijos katedros lektorė dr. Vaida Berneckė yra iš tų, kurie labai vertina judėjimą – važiavimą dviračiu, pasivaikščiojimus, šokį. Iš pradžių dėstytojos pasivaikščiojimai būdavo tik savaitgaliais. Daugiau vaikščioti paskatino augintinis – turint šunį rytiniai ir vakariniai valandos išėjimai neišvengiami. Be to, Vaida su keturkoju draugu nuolat dalyvaudavo varžybose, joms reikėdavo pasirengti – taigi, progų judėti tikrai užteko. Kai augintinio nebeliko, įpročio daug judėti visai nesinorėjo pamiršti. Skaičiai, kuriuos mini pašnekovė, išties įspūdingi – kiekvieną dieną su vyru ji nueina po 10 km. Nebloga treniruotė? Fizinis krūvis turi būti palaikomas kiekvieną dieną. Vaida ir jos sutuoktinis specialiai nesiekia įspūdingų rezultatų, tiesiog juda tiek, kad pats procesas jiems teiktų malonumą. Vis dėlto galima kalbėti apie savotiškus rekordus. Pašnekovė papasakojo, kad per vieną dieną pėsčiomis jie yra įveikę 36 km. Kalnuose

Įdomiausia, kad po tokio žygio šeima jautėsi kaip po dviejų savaičių atostogų.  Vaida ir jos vyras propaguoja ne vien tik ėjimą – jie abu dar daug važinėja dviračiais (net ir kalnuose), slidinėja. Pašnekovė su pasigėrėjimu pasakoja, kad po dviračių žygio per Žemaitiją ji džiaugiasi tarsi pirmą kartą išvydusi daug kartų matytų apylinkių grožį. Lietuva keliautojui su dviračiu tikrai labai graži. Dviratis kalnai

Vaida Berneckė fizinio aktyvumo naudą stengiasi įrodyti ir studentams. Nauda keleriopa – ir dvasinė, ir fizinė. Judėjimas padeda apsisaugoti nuo pačių pavojingiausių ligų, mažina miokardo infarkto riziką. Dirbdamas raumuo išskiria 99 hormonus, visa tai naudinga organizmui. Be to, judėjimas gerina protinę veiklą. O ko verti vien pasivaikščiojimai rytais, kai saulė teka! Vaikščioti, važiuoti dviračiu visada galima atrasti laiko, reikia tik noro. Taip aktyviai judanti dėstytoja dar atranda laiko ir pramoginių šokių užsiėmimams.

Vaidai Berneckei pritaria Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ginta Gerikaitė. Centriniai Šiaulių valstybinės kolegijos rūmai–Sveikatos priežiūros fakultetas – tai maršrutas, kurį dekanė lengvai nužingsniuoja pėsčiomis. Ginta pasakoja, kad dažniau vaikščioti pėsčiomis ji pradėjo todėl, kad norėjo palaikyti nuo sunkios ligos kenčiančią draugę, kuriai buvo rekomenduota kuo daugiau judėti. Draugė pasveiko, o įprotis nužingsniuoti ne vieną kilometrą liko. Pašnekovė taip pat gali surašyti daugybę fizinio aktyvumo privalumų. Jeigu oras geras, kiekvieną dieną ji nueina 5–6 km. Ėjimas Gintai – judėjimas, bendravimas, galimybė pakvėpuoti grynu oru, duoti smegenims deguonies. Jeigu tik nereikia skubėti, dekanė renkasi ne automobilį, o ėjimą pėsčiomis. Pašnekovė dalyvauja pėsčiųjų žygiuose.

SONY DSC

Šių metų pėsčiųjų žygis liepos mėnesį prasidėjo pačiame Naujosios Akmenės centre. Miesto aikštėje visi registravosi, ėmė žemėlapius ir iškeliavo – po vieną, pulkeliais, jauni, seni, vieni ir su šunimis. Kiekvienas rinkosi atstumą pagal savo pajėgumus arba galimybes, todėl vieni ėjo 15, kiti – 25, o dar kiti – 45 kilometrus. Akmenės apylinkės iš tiesų yra pasakiškai gražios, tačiau žygeivių visiškai neišnaudotos. Nuostabūs  miškai, jų šiame rajone tikrai daug, tačiau miškais sunku ką nors nustebinti. O štai tiek karjerų turi retas rajonas. Ilgiausią distanciją pasirinkę judėjimo entuziastai pamatė Karpėnų, Menčių ir Alkiškių karjerus, kurie primena svetimas planetas. Skardžių aukštis ir aplinkos koloritas neįprasti lygumų gyventojams. Skardžiai tokie dideli, kad ant jų einančių žmonių beveik nesimato. Taip besigrožėdama aplinka Ginta per dieną lengvai nukeliavo 15 kilometrų. Ateities planuose – spalio 7 d. organizuojamas pėsčiųjų ištvermės žygis „Nemuno kilpomis’17“. Žygeivių trasos drieksis Nemuno kilpų regioninio parko paklote palei Nemuno krantus, bus keliaujama aplink Prienus ir Birštoną.20170921_221747

Sveiko gyvenimo būdo mėgėjams Šiauliai iš dalies patrauklus miestas, nes atstumai nėra dideli, pavyzdžiui, norint iš Dainų pėsčiomis nukeliauti į centrinę miesto nereikia nė valandos. Mieste, kuriame gaminami visoje Europoje vertinami dviračiai, tikėkimės, daugės ir dviračių takų. Kitaip tariant, jeigu norėsime, galėsime pasinaudoti  tikrai palankiomis sąlygomis per metus turėti daugiau nei vieną dieną be automobilio.

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė

Silvija Papaurėlytė-Klovienė

 

Facebook komentarai