Ką turime žinoti apie antibiotikus

Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną pažymime Pasaulinę supratimo apie antibiotikus dieną, todėl verta prisiminti, kas yra antibiotikai ir kodėl juos vartoti reikia labai atsakingai.

 

Antibiotikai – galingi vaistai, veikiantys bakterijas, bet ne virusus. Virusinėms ligoms gydyti vartojami ne antibiotikai, o antivirusiniai vaistai. Dažniausios bakterinės infekcijos yra šios: angina, ausų, šlapimo takų, sinusų infekcijos. Dauguma šiuo metu prieinamų antivirusinių vaistų sukurti gydyti sunkioms ligoms: ŽIV infekcijai, hepatitui B ir C, galinčiam sukelti kepenų vėžį, gripui A ir B. Nesunkiai lūpų pūslelinei gydyti daugiausiai naudojami nereceptiniai antivirusiniai kremai.Motiekaityte (4)

Mūsų senoliai kadaise buvo pastebėję, kad supelijusios duonos valgymas padėdavo sergantiems plaučių uždegimu išgyti. Lietuvių mokslininkai jau iki Antrojo pasaulinio karo žinojo šį faktą, bet juo nepasinaudojo – galbūt antibiotikai būtų buvę sukurti Lietuvoje. Juk antibiotikai – mikroorganizmų išskiriamos medžiagos. Antibiotikų veikimo principas – bakterijos žudo kitas bakterijas, kalbant vaizdingai, vyksta bakterijų išgyvenimo lenktynės.

Gydant bakterijų sukeltas infekcijas antibiotikais, dauguma bakterijų žūva arba nebesugeba daugintis, tačiau dalis gali išgyventi ir įgyti atsparumą: šios bakterijos turi išskirtinį gebėjimą genetiškai keistis ir prisitaikyti. Vartodami antibiotikus, mes skatiname bakterijas kurti priešnuodžius. Bakterijos yra gyvybės formos, jos evoliucionuoja, sukuria mechanizmus, padedančius apsisaugoti.

Kai kurios bakterijos gali būti atsparios daugeliui tos pačios cheminės klasės (kartais ir daugelio klasių) antibiotikams. Antibiotikai tampa neveiksmingi, todėl antibiotikams atspariais mikroorganizmais užsikrėtę pacientai ilgiau gydomi ligoninėse, jų pasveikimo galimybės sumažėja. Žmonės turi žinoti, kad atsparumo antibiotikams vystymasis daugiausia priklauso nuo netinkamo antibiotikų vartojimo. Motiekaityte (2)

Atsparumo antibiotikams didėjimas yra spartesnis procesas už naujų antibiotikų ar antibakterinių vaistų kūrimą. Šiandien naujų antibiotikų grupių beveik nebeatrandama, todėl turimus antibiotikus privalome išsaugoti ateities kartoms. Jeigu to nedarysime, po sudėtingų chirurginių operacijų, transplantacijų, chemoterapijos greitai nebeturėsime veiksmingų antibiotikų kai kurioms grėsmingoms infekcinėms komplikacijoms gydyti. Jei šiandien nesiimsime veiksmų, rytoj neturėsime vaistų.

Ar antibiotikai reikalingi sergant peršalimo ligomis?

Peršalimo simptomus, gerklės skausmą (išskyrus streptokokinę anginą), kosulį, bronchitą ir gripą taip pat sukelia virusai. Antibiotikų vartojimas esant peršalimo simptomams (sloga, kosulys, gerklės perštėjimas, šiek tiek padidėjusi temperatūra) dažniausiai nereikalingas, nes mūsų imuninė sistema pati gali su jais susitvarkyti. Šiuos simptomus padės pašalinti nereceptiniai vaistai, kuriuos galima įsigyti vaistinėje. Antibiotikų vartojimas nepalengvins simptomų ir nesutrumpins bendrojo peršalimo eigos.

Kai nemalonūs simptomai užsitęsia ar kelia susirūpinimą, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jei pakilo aukšta temperatūra (daugiau kaip 38°C) ir laikosi ilgiau kaip 3 dienas, tai gali būti bakterinės infekcijos simptomas. Dažniausiai jau antrą parą vartojantis antibiotikus pacientas pasijunta geriau, tačiau būtina suvartoti visą antibiotikų kursą, kuris paprastai paskiriamas 5–7 dienoms (lėtinių ligų atveju – 14 d.). Kitaip infekcijos sukėlėjai įgis atsparumą pradėtam vartoti antibiotikui. Dėl to gydytojas dažnai išrašo vienus antibiotikus, o jei nesulaukia efekto, paskiria dar stipresnių.

Kodėl didėja bakterijų atsparumas antibiotikams?

Pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje gydytojai dažniausiai skiria antibiotikus empiriškai, t. y. atsižvelgia į ligos simptomus, o ne į bakteriologinių tyrimų rezultatus, nes tyrimai ilgai užtrunka, todėl atskirti bakterinę infekciją nuo virusinės gydytojui nėra taip paprasta. Tikimasi, kad pirminėje sveikatos priežiūroje bus dažniau pasitelkiami greitieji diagnostiniai tyrimai.

Jeigu antibiotikai skiriami konkrečiam pacientui (žmogui), tai žemės ūkio įmonėse gyvūnai ir paukščiai gali būti masiškai šeriami ir lesinami pašarais arba girdomi vandeniu su antibiotikais. Kodėl taip daroma? Kai patalpose tiek daug gyvūnų, infekcijos plitimas neišvengiamas. Žmogaus ar gyvūnų organizmas nepasisavintus antibiotikus pašalina su šlapimu arba fekalijomis. Dėl nuolatinio sąlyčio su antibiotikais maistui auginamų naminių gyvulių ir paukščių fermų srutose aptinkamos bakterijos gali būti išskirtinai atsparios.

Antibiotikai ir antibiotikams atsparios bakterijos ne tik ligoninių patalpose, bet ir nuotekose taip pat kelia didžiulį susirūpinimą, nes taip bakterijoms sudaroma galimybė plisti aplinkoje. Nuotekose aptinkama labai daug atsparių antibiotikams bakterijų, bakterijose – atsparumą antibiotikams koduojančių genų, dažnai jų koncentracija gerokai didesnė nei natūraliuose vandens telkiniuose.

Vida Motiekaitytė

Šiaulių valstybinės kolegijos Biomedicinos mokslų katedros profesorė, UAB „Gintarinė vaistinė“ vaistininkė

 

Facebook komentarai