Ką papasakojo tušinukas

Informacijos valdymo trečio kurso studentai pasakoja apie parodos „Netradicinės studentų rašymo priemonės“ atsiradimo istoriją ir kviečia ne tik apžiūrėti parodą, bet ir ją papildyti.

Žinau, kad naudojiesi kompiuteriu, telefonu ar planšete, bet ar esi girdėjęs  Džono Lauro vardą? Šis žmogus išrado daiktą, kurį rankose laikote kasdien – mane, tušinuką. „Automatinio rašiklio su besisukančiu antgaliu“ patentą jis gavo jau 1888 metų spalio 30 dieną. Aš sėkmingai tarnavau žmonėms, maloniai įsitaisęs jų rankose dailiai vedžiojau raides, bet, laikui bėgant, dalį mano darbų perėmė keisti prietaisai.  Nuo mokyklos raštinės iki įstaigos kontoros, mokslinio tyrimo instituto ir bet kurios darbovietės, kur reikėdavo ką nors rašyti, prasidėjus darbo dienai vienas garsas buvo nepakeičiamas – rašomosios mašinėlės. Ji pasaulyje gyvavo daugiau nei šimtą metų ir tik dabar baigia užmigti žiemos miegu.

Vis dėlto manęs nepamiršo! Muzeologijos dalyką studijuojantys Šiaulių valstybinės kolegijos studentai mane sugalvojo parodyti kitiems! Maža to, dar ir gausybė mano brolių buvo pateikta parodoje „Netradicinės studentų rašymo priemonės“.

Parodą pristato Audronė ir Benas   

 Parodą rengiant be sunkumų neapsieita! Mano broliai – marga publika, ne su kiekvienu bičiuliaujasi, tad stende teko paieškoti  tinkamos kompanijos. Mus surinkę parodos rengėjai ilgai galvojo, ką ir kaip pateikti. Viskas vyko ne bet kaip!

Muzeologijos dėstytoja Violeta paskelbė: „EKSPERIMENTAS! 24 val. kūrybinė platforma!  Rinksimės ryte, į namus išeisime tik tada, kai turėsime produktą!“

Vaje! Negi Informacijos valdymo trečiakursiai (IV15) atsiribos nuo išorinio pasaulio ir dirbs per naktį?

IV15 energingai kibo į kūrybinį darbą. Žaibiškai prabėgo 5 valandos. Aš ir mano giminaičiai, užsikrėtę gera nuotaika, nuglostyti ir įkrauti studentų energijos, puikavomės parodos stende. Originalūs ir žaismingi, netikėti ir juokingi …

Šios parodos tikslas – supažindinti su netradicinėmis, įdomiomis studentų rašymo priemonėmis ir rašto atsiradimo istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų. Į parodą sugužėjo rašymo priemonės iš visos Lietuvos, pačios įvairiausios ir įdomiausios, visų dėmesį traukė mūsų pradininkė – žąsies plunksna! Dėstytoja Jurgita su žąsimi sudarė sutartį, todėl plunksna ir atvyko į parodą. Spausdinimo mašinėlė atkeliavo  net iš Amerikos. Tolimoje šalyje jos malonaus stuksenimo įkvėptas studentas kažkada pradėjo rašyti knygas… Vienas parodos lankytojas mano sesę iš dešinės norėjo perspausti  – na, ji atrodo kaip dantų pastos tūtelė.

Mielieji, I rūmų 503 a. mus galite pamatyti iki pat Kalėdų!  Gal net ir ilgiau … Juk parodos lankytojai palinkėjo, o IV15 įsipareigojo parodą išplėsti. Tad jų vardu kreipiuosi į visus Šiaulių valstybinės kolegijos bendruomenės narius:

Jei turite keistuolių mano brolių – atneškite į Vadybos ir komunikacijos katedrą. Juk  mums, tušinukams, būryje linksmiau!

Atidarymo metu studentų buvo paklausta, ar šiandienos jaunimui patinka rašyti ranka. Ech, jie  patikino, kad patogiau tekstą rinkti kompiuteriu, bet pasvajojo, jog būtų puiku, jei tušinukai užprogramuoti patys rašytų įvairiomis kalbomis ir  visus  savarankiškus darbus studentui apie tai tik pagalvojus. Svajonės kartais pildosi. Nuoširdžiai tikiuosi, kad manęs nepamiršite ir dar ilgai naudosite pagal paskirtį.

        Tušinuko vardu  – Informacijos valdymo studijų programos 3 kurso studentai

Facebook komentarai