Funkcinis neraštingumas specialistų akimis

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje vyko respublikinė konferencija ,,Funkcinis neraštingumas – kaip padėti?“ Konferencijoje savo patirtimi dalijosi ir kelios Šiaulių valstybinės kolegijos atstovės.

Gruodžio 15 d. į Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje vykusią respublikinę konferenciją ,,Funkcinis neraštingumas – kaip padėti?“, kurią organizavo pati progimnazija su Šiaulių valstybine kolegija, rinkosi bibliotekininkai ir mokytojai, puoselėjantys raštingumą. Pranešimus konferencijoje skaitė Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojos.

Konferenciją pradėjusi  progimnazijos direktorė Rasa Dagienė teigė, kad neraštingumas ir funkcinis neraštingumas yra visuotinės problemos, su kuriomis susiduria ne tik moksleiviai, bet ir visos amžiaus grupės. Esama daug priežasčių nerimauti, nes neraštingumas laikomas grėsme visuomenės raidai.bendra

Pranešimą Funkcinis neraštingumas: problema ar norma skaitė dr. docentė  Rasa Pocevičienė. Ji papasakojo, kad funkcinis neraštingumas gali pasireikšti keleriopai. Šios problemos realumas konstatuojamas tada, kai asmuo tegali kartoti veiksmus žinomoje situacijoje, bet negeba pritaikyti savo žinių esant naujoms aplinkybėms, jam nepavyksta rasti neišbandyto užduoties sprendimo būdo, susieti atskirų žinomų veiksmų į visumą ir sukurti naujo „produkto“. Funkcinį neraštingumą stebime ir tada, kai žmogus vengia sudėtingesnių darbų, kartoja tas pačias sistemines klaidas. Toks žmogus gali atpažinti žodžius, tačiau nesugeba atkoduoti kalbos, suvokti meninio ar techninio jos turinio.

Dažniausiai nuo funkcinio neraštingumo kenčiantys žmonės nemėgsta skaityti, skaitydami greitai pavargsta, jiems skauda akis ir galvą, kyla noras užsiimti kitokia veikla. Tokie asmenys paprastai skaito garsiai arba bent tardami žodžius lūpomis. Be to, egzistuoja skirtumas tarp to, ką žmogus skaitė ir ką suprato.

Dr. docentė Jurgita Macienė analizavo dalykinius elektroninius laiškus kaip funkcinio neraštingumo pavyzdį. Ji citavo Šiaulių valstybinės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto socialinių mokslų studentų laiškus dėstytojai. Buvo papasakota, kad studentai nesilaiko dalykinio laiško struktūros reikalavimų, prasta laiškų kalbinė raiška, į tekstus veržiasi „šnekiškumo“ požymiai.

Kolegijos lektorės Eglės Dumšienės pranešime apie skiriamuosius ženklus skaitmeninėje erdvėje buvo pateikta pavyzdžių, iliustruojančių taisyklingo ir netaisyklingo brūkšnių, brūkšnelių, kabučių, tarpų vartojimo atvejus.Dumšienė

Pranešime Skaitymo kultūros transformacija kaip neraštingumo įveika lektorė Violeta Stasėnaitė kalbėjo apie gebėjimus skaityti. 2016 m. užfiksuota, kad Lietuvos ketvirtokų skaitymo pasiekimai per penkerius metus labai pagerėjo: Lietuva iš 26-os šoktelėjo į 16-ą poziciją, o mūsų šalies rezultatas (548 taškai) yra aukštesnis už PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) skalės vidurkį (500 taškai). Per 5 metus (2011–2016 m.) pagerėjo ir grožinių, ir informacinių tekstų skaitymo rezultatai (PIRLS tyrimas). Informacinėje visuomenėje charakterizuoti skaitymą kaip sociokultūrinę krizę arba erozijos apimtą reiškinį yra neteisinga. Lektorė Violeta Stasėnaitė teigė, kad tikslinga kalbėti apie skaitymo transformaciją, ją analizuoti, pažinti, prisijaukinti ir susidraugauti, o dėl technologijų įtakos atsirandančias naujas skaitymo formas, skaitytojų nuostatas būtina pripažinti, kurti naujus darbo su informacija modelius.

Kolegijos lektorė Rita Jakutienė pristatė medijų ir informacinio raštingumo pliusus ir minusus. Skaitymas ir rašymas visuomet buvo svarbūs žmonių gyvenime. Žmonės skaitė ir rašė dar iki tol, kol pasirodė įvairios medijos. Medijai tapus nuolatine mūsų gyvenimo dalimi, reikia mokytis to paties – kaip ją naudoti, taip pat sutelkti gebėjimus kontroliuoti savo gyvenimą medijose ir tai daryti kūrybiškai.

Baigiamąjį pranešimą skaitė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skyriaus vedėja, kolegijos lektorė Laima Naujokienė, ji supažindino su pristatymo technika Pecha Kucha (ペチャクチャ). Tai yra specialus pristatymo formatas, kuris informacijos turinį padeda pateikti greitai ir efektyviai. Ši technika yra taikoma visuomeniniuose renginiuose.

Naudodamasis šiuo formatu, pranešėjas nekontroliuoja savo pristatymo skaidrių – jų privalo būti 20, skaidrės automatiškai keičiasi kas 20 sekundžių. Tai lemia aiškiai apibrėžtą vieno pristatymo trukmę – 6 minutės ir 40 sekundžių. Šią techniką 2003-aisiais  pristatė Tokijo architektai Astrida Klein ir Markas Dythamas (KDa, Klein-Dytham Architecture), siekdami sudaryti sąlygas jauniems architektams ir dizaineriams susitikti, keistis kontaktais ir pristatyti savo idėjas. Taikant tokį formatą informacija pateikiama labai aiški ir sukonkretinta, išlaikomas auditorijos dėmesys.

Konferencijos metu buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazija ir Šiaulių valstybine kolegija.

Tikėtina, kad konferencija taps tęstiniu idėjų ir žinių pasidalijimo projektu.Pabaiga

Šiaulių valstybinės kolegijos informacija

 

 

 

 

 

Facebook komentarai