Praktika, suteikusi sparnus

Aš, Organizacijos komunikacijos programos paskutinio kurso studentė Rugilė Strikoriūtė, tikriausiai kaip ir daugelis studentų labai laukiau praktikos, kad galėčiau teorines žinias pritaikyti tikrose situacijose.

Praktikos metu galėjau įprastą ritmą su paskaitomis paįvairinti praktinėmis veiklomis. Viešųjų ryšių praktiką atlikau Nacionalinėje regionų plėtros agentūroje. Nacionalinė regionų plėtros agentūra – viešoji įstaiga, kurioje nuolat vyksta kūrybinis darbas, idėjų generavimas, naujų partnerių paieška. Nacionalinė regionų plėtros agentūra veikia nuo 1999 m., ji sukaupė daug patirties formuodama regionų plėtros politiką, taikydama įvairias intervencines priemones.Rugiles Strikoriutes praktika (3)Rugiles Strikoriutes praktika (2)

Pačią pirmą praktikos dieną Nacionalinėje regionų plėtros agentūroje galėjau pritaikyti teorines žinias, įgytas studijų metu – rašiau pranešimą spaudai apie jau įgyvendintą projektą „Skriejam per Šiaulius“.

Atlikdama praktiką agentūrai atstovavau parodose „Moters pasaulis‘18“ bei Verslo ir pasiekimų parodoje „Šiauliai‘18“: parodos dalyviams rodėme dviejų projektų rezultatus – virtualios realybės filmukus.

Praktikos metu dirbau prie trijų projektų – „Baltų kelias“, „Skriejam per Šiaulius“ ir „360 laipsnių aprėptis“. Daugiausia teko dirbti prie projekto „Baltų kelias“. Nacionalinė regionų plėtros agentūra kartu su Šiaulių turizmo informacijos centru ir keturiais partneriais iš Latvijos įgyvendina projektą „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“, kurio metu yra kuriamas naujas turistinis maršrutas „Baltų kelias“. Šio projekto metu turėjau galimybę bendrauti su daug institucijų, ieškojau projekto lankstinukui nuotraukų, vykome į komandiruotę Latvijoje.Rugiles Strikoriutes praktika (1)

Drąsiai galiu teigti, kad praktika Nacionalinėje regionų plėtros agentūroje man suteikė sparnus ir leido pajusti tikrąjį pasirinktos profesijos skonį.

Rugilė Strikoriūtė,

Organizacijos komunikacijos 3 kurso studentė

 

Praktikos užkulisiai: kas labiausiai įsiminė Bendrosios praktikos slaugos studentėms?

Bendrosios praktikos slaugos (BPS) antro kurso studentės Inga Laurinavičiūtė ir Auksė Laurutytė į praktiką keliavo jau ne pirmą kartą, tačiau jos sutartinai sako, kad Bendruomenės slaugos praktika, ko gero, buvo viena iš įsimintiniausių ir įdomiausių.

Antrakursės jau turėjo Bendrosios slaugos praktiką, kurioje labiau susipažino su pačia profesija, mokėsi paprastų manipuliacijų, stebėjo slaugytojų darbą. Kita praktika buvo Akušerinės slaugos.

„Susipažinome su nėščiosiomis, stebėjome jas, vykome į gimdymus, mokėmės prižiūrėti gimdyves, pagimdžiusias moteris, naujagimius. Mamoms teikėme konsultacijų maitinimo (žindymo) klausimais, padėjome išmokti rūpintis naujagimiu. Be abejo, išmokome specifinių manipuliacijų, kurios atliekamos tik akušerinėje slaugoje“, – pasakoja Inga ir Auksė.Praktikos ispudziai (2)

Dar viena praktika buvo Sveiko vaiko slauga.

„Joje mokėmės įdėmiau žvelgti į kūdikių raidą, vertinti antropometrinius duomenis, stebėjome, kada, kaip ir nuo ko skiepijama. Svarbiausias tos praktikos tikslas buvo stebėti ir vertinti kūdikių, vaikų raidą, atkreipti dėmesį, ar nėra kokių pakitimų. Jei pastebima nuokrypių, siunčiama konsultuotis pas įvairius gydytojus, kad patologija (jei ji yra) būtų nustatyta kuo anksčiau“, – patirtį praktikoje prisiminė studentės. Skaityti toliau… „Praktikos užkulisiai: kas labiausiai įsiminė Bendrosios praktikos slaugos studentėms?“

Studentė džiaugiasi išnaudojusi visas Erasmus+ siūlomas galimybes

Paulina Čivilytė – Verslo ekonomikos studijų programos absolventė. Mergina studijų metu aktyviai naudojosi mainų programos Erasmus+ siūlomomis galimybėmis – studijavo, atliko praktiką studijų metu ir išvyko absolvento praktikai jau laikydama rankose profesinio bakalauro diplomą.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad pirmą kartą išvykau studijuoti į Čekiją pagal tą pačią programą Erasmus+. Nuo tada visas požiūris ir mąstymas pasikeitė. Tai buvo nuostabi patirtis ir laikas pasitikrinti, kiek aš pati viena sugebu tvarkytis su finansais, mokslais, užsienio kalba, savo emocijomis svetur. Buvo visko, tačiau tai – neįkainojama patirtis, puiki galimybė susipažinti su kitais užsienio studentais, pramokti anglų kalbos“, – sako Šiaulių valstybinės kolegijos alumnė.

Grįžusi iš studijų Paulina suprato, kad norėtų išvykti ir į praktiką užsienyje. Erasmus praktika JK (2) Skaityti toliau… „Studentė džiaugiasi išnaudojusi visas Erasmus+ siūlomas galimybes“

Turiningas dėstymo vizitas Ispanijoje

Spalio 16–20 dienomis Vadybos ir komunikacijos katedros vedėja dr. Rasa Pocevičienė pagal Erasmus+ mainų programą skaitė paskaitas vienoje iš didžiausių Madrido (Ispanija) aukštųjų mokyklų – Karaliaus Juano Karloso universitete (Universidad Rey Juan Carlos).

Šiame universitete Vadybos ir komunikacijos katedros docentė Rasa Pocevičienė lankėsi jau antrą kartą – norėjosi įtvirtinti ir išplėsti pirmojo vizito metu užsimezgusius kontaktus, detaliau aptarti tolesnio abiejų aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo galimybes.Destymo vizitas Ispanijoje (1)

Kaip ir pirmojo vizito metu, teko lankytis dviejuose iš penkių universiteto miestelių (dar kitaip vadinamų campus): Vicalvaro ir Fuenlabrada. Pirmasis įsikūręs pačiame Madride, antrasis – apie 35 km nuo miesto. Užmiestyje yra ir kiti 3 universitetiniai miesteliai. Skirtinguose fakultetuose vykdomos skirtingos studijų programos, todėl studentams dažniausiai paskaitos vyksta kuriame nors viename miestelyje. Dėstytojams tenka gana dažnai (neretai ir tą pačią dieną) skaityti paskaitas skirtinguose miesteliuose.

Universitete, kuriame iš viso išsilavinimo siekia apie 40 tūkstančių studentų, 6 tūkstančiai studijuoja komunikacijos mokslus. Šių studentų užsiėmimai vyksta jau minėtuose miesteliuose. R. Pocevičienė skaitė paskaitas komunikacijos mokslų studijų krypties studentams („Viešieji ryšiai ir protokolas“, „Ikimokyklinis ir pradinis ugdymas“, „Organizacijos komunikacija“, „Tarptautiniai ryšiai“).

Atvykti studijuoti pagal Erasmus+ ar kitas programas studentai kviečiami į anglų dėstomąja kalba vykdomas studijų programas. Jei pretendentas į studijas moka ispanų kalbą, galima rinktis ir bet kurias kitas programas. Šiuo metu universitete yra 8 studijų programos, kuriose dėstoma anglų kalba („Verslo administravimas ir vadyba“, „Ekonomika“, „Tarptautiniai ryšiai“, „Rinkodara“, „Pradinis ugdymas“, „Ikimokyklinis ugdymas“, „Protokolas, renginių organizavimas ir organizacijos komunikacija“, „Turizmas“). Kitose programose yra atskirų dalykų anglų dėstomąja kalba.

Grupės, kaip jau teko įsitikinti pirmojo vizito metu, mūsų akimis yra didelės – jas sudaro 100–120 studentų. Tiesa, tos, kuriose studijuojama anglų kalba, mažesnės – apie 50–60 studentų. Tačiau net ir didelėse studentų grupėse galima taikyti aktyvius mokymo(si) metodus. Studentai mielai ir konstruktyviai dalyvauja diskusijoje, atlieka rašto darbus, dirba grupėse, daro pristatymus ir pan. Praktinio pobūdžio užsiėmimuose, dirbant su įvairia technika ir technologijomis (pavyzdžiui, TV ar radijo studijose, aparatinėse, montažinėse ir pan.), didžiosios grupės skirstomos į mažesnes grupeles. TV studijaTV

Kiekvienas miestelis (campus) turi savo infrastruktūrą. Šį kartą R. Pocevičienei detaliau teko susipažinti su Fuenlabrada miesteliu, kuris, kaip ir kiti miesteliai, turi kavinę ar kitokią maitinimo įstaigą, biblioteką, skaityklą, poilsio zonas studentams, darbo kabinetus dėstytojams individualiam ir grupiniam darbui ir pan. Paskaitos tvarkaraštyje išdėstytos kas 2 valandas, nors orientacinė vieno užsiėmimo trukmė yra 1,5 val. (kaip ir pas mus), bet, nespėjus laiku pabaigti darbo, kokios nors veiklos ar pristatymo, galima paskaitą užtęsti 15 min. Jei to nereikia, studentai ir dėstytojai turi pusės valandos pertraukas po kiekvienos paskaitos pailsėti, pavalgyti, pereiti į kitą auditoriją ir pan. Paskaitos vyksta penkias dienas per savaitę, dažniausiai nuo 9 val. Dienos užsiėmimai baigiasi skirtingu laiku, bet dažnai dirbama ir iki 19 val. Nors dauguma mūsų yra girdėję apie ispanų kultūrai būdingą poilsio laiką viduryje dienos, vadinamąją siestą, universitete šios tradicijos nesilaikoma. Kita vertus, studentai tikrai nesimoko kiekvieną dieną nuo 9 iki 19 val. Dažniausiai per dieną jie turi 2–4 paskaitas. 75 procentai kiekvieno dalyko paskaitų lankymo yra privaloma.Destymo vizitas Ispanijoje (3)Destymo vizitas Ispanijoje (5)

Dalytis dėstomąja medžiaga su studentais yra kiekvieno dėstytojo pasirinkimas, t. y. dėstytojai gali savo parengta medžiaga (pavyzdžiui, skaidrėmis, tekstu ar pan.) pasidalyti su studentais, tačiau tai nėra privaloma. Dėl šios priežasties dauguma studentų paskaitų metu konspektuoja ar žymisi tam tikras pastabas, tačiau dažniausiai jie tai daro asmeniniuose kompiuteriuose, o ne popieriuje.Destymo vizitas Ispanijoje (2)

Dėstytojai, kaip ir pas mus, turi pedagoginį krūvį (paskaitos, dalykų aprašai ir pan.), vykdo mokslinius tyrimus, rengia publikacijas, dalyvauja konferencijose ir pan. Pradedantieji dėstytojai, siekdami aukštesnės kategorijos, turi turėti dėstytojavimo užsienio aukštosiose mokyklose patirties (reikia būti dirbus apie 2 metus).

Vizito metu teko daugiau bendrauti su dėstytoja Maria Del Carmen Garcia Galera (docente, komunikacijos mokslų daktare, komunikacijos studijų krypties eksperte), kuri kartu yra ir Komunikacijos fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorė (kiekvienas miestelis turi ne tik savo infrastruktūrą, bet ir vadovybę). Taip pat bendrauta ir su komunikacijos dėstytoju Rainer Rubira Garcia (docentu, komunikacijos mokslų daktaru). Su jais diskutuota ir dalytasi informacija apie aukštojo mokslo ypatumus, pokyčius Lietuvoje ir Ispanijoje, dėstymo metodiką aukštojoje mokykloje ir jos kaitą. Buvo detaliau aptartos kitos konkrečios tolesnio bendradarbiavimo gairės – dėstymo vizitai, studentų mainų, bendradarbiavimo, tyrimų organizavimo ir vykdymo, jų rezultatų sklaidos konferencijose ir publikacijose, dalyvavimo projektinėje ir kitose veiklose galimybės. Abu dėstytojai pakviesti dalyvauti balandžio mėnesį kolegijoje vyksiančioje tarptautinėje savaitėje, o su docentu Rainer Rubira Garcia aptarti ir jo mokslinės stažuotės Šiaulių valstybinėje kolegijoje planai.

Dėstytojos įspūdžiai iš stažuotės Italijoje

Biomedicinos mokslų katedros docentė dr. Vitalija Gerikienė pagal „Erasmus+“ mainų programą stažavosi Fodžos universitete (Italija) ir universitetinėje ligoninėje.

Šiaulių valstybinės kolegijos docentės stažuotė truko nuo spalio 9 iki 16 dienos. Universitetinė ligoninė, į kurią nuvyko dėstytoja, yra daugiaprofilinė sveikatos priežiūros įstaiga, specializuotos (nuo terapijos iki įvairaus pobūdžio chirurgijos) profilinės klinikos, kur glaudžiai derinamas praktinis ir mokslinis darbas.Stazuote Italijoje SVAKO (3)Stažuotė Fodžos universitete ir ligoninėje suformavo į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros sistemos vaizdinį. V. Gerikienės teigimu, visur juntamas išskirtinis dėmesys pacientams, kurį papildo jauki aplinka, nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas. Mažos koplytėlės kiekviename skyriuje kuria tikėjimo ir vilties atmosferą. ŠVK dėstytojai įsiminė glaudus medicinos darbuotojų ryšys su pacientais: pastarieji diskutuoja su medikais, yra buriami į mažas grupeles, kuriose dalijasi savo sveikatos rūpesčiais, o slaugytojai yra šių grupelių kuratoriai.

– Per visą stažuotės laikotarpį šildė ne tik palankus oras. Tikrai žavėjo kolegų nuoširdumas ir išskirtinai šiltas bendravimas. Tai jaučiau ne tik profesinėje aplinkoje, visi sutikti italai buvo besišypsantys ir visada pasiruošę padėti. Stažuotė suteikė mokslu grįstos į pacientą orientuotos profesinės patirties, kurią, be abejonės, privalome taikyti ir mūsų studijų procese, – grįžusi patirtimi dalijosi V. Gerikienė.

Studijos nuvedė link svajonių darbo

Deimantė Risovaitė 2017 m. Šiaulių valstybinėje kolegijoje baigė Kosmetologijos studijas. Jauna specialistė džiaugiasi patirtimi, kurią įgijo aukštojoje mokykloje, ir sako, kad studijų metu įdėtos pastangos atnešė daug džiaugsmo dirbant mėgstamą darbą.

D. Risovaitė – šiaulietė, čia gimusi ir augusi, į ŠVK įstojo iš karto baigusi mokyklą.

Mergina pasakoja, kad studijų laikotarpiu buvo visko, kaip ir visuomet gyvenime, kai dažniausiai viskas nesiklosto 100 procentų taip, kaip norėtųsi. Kartais, norint pasiekti gerų rezultatų, reikėdavo paplušėti, tačiau studijų patirtį buvusi Šiaulių valstybinės kolegijos studentė vertina kaip svarbų etapą ir nepakartojamą pamoką.

Deimante Risovaite

„Gyvenime esu perfekcionistė ir visada iš savęs reikalauju paties tobuliausio rezultato, todėl ir studijos nebuvo išimtis“, – sako Deimantė.  Skaityti toliau… „Studijos nuvedė link svajonių darbo“

Naujoji studentų prezidentė apie studijas ir studentavimą

Spalio pradžioje Šiaulių valstybinės kolegijos Studentų atstovybės prezidente tapo Buhalterinės apskaitos studijų programos antro kurso studentė Egidija Šalčiūnaitė.

Egidija papasakojo, kad 2017 metais studijas Šiaulių valstybinėje kolegijoje pasirinko dėl kelių priežasčių. Pirmiausia ji nenorėjo niekur toli išvykti nuo namų, šeimos ir artimųjų, o Šiauliai merginai visada buvo gražus ir įdomus miestas, žadantis jaunam žmogui daug veiklos. Kadangi mokykloje Egidijai arčiau širdies buvo tikslieji mokslai, patiko skaičiuoti, ji turėjo svajonę dirbti su skaičiais ir dokumentais. Geriausias būdas tokiai svajonei įgyvendinti – Šiaulių valstybinėje kolegijoje vykdoma Buhalterinės apskaitos programa, studijas mergina jau greitai įpusės.Egidija viena

Į Studentų atstovybę Egidija pasakoja atėjusi todėl, kad norėjo išbandyti save, pasidalinti idėjomis. Juk neįdomu vien tik studijuoti, norisi laisvą laiką praleisti prasmingai ir smagiai. Pirmieji renginiai, prie kurių organizavimo Egidija prisidėjo, buvo skirti Tarptautinei studentų dienai, paskui atėjo eilė kalėdinei vakaronei su Šiaulių universiteto studentais. Skaityti toliau… „Naujoji studentų prezidentė apie studijas ir studentavimą“

Iš studijų laikų – tik geriausi prisiminimai

Buvęs Šiaulių valstybinės kolegijos studentas patenkintas galėdamas studijų metu sukauptas žinias ir įgūdžius panaudoti kasdienėje veikloje.

Skirmantas Malinauskas Šiaulių valstybinę kolegiją baigė 2016 metais, gavo įmonės komunikacijos profesinio bakalauro laipsnį ir tapo diplomuotu organizacijos komunikacijos specialistu. Šiuo metu jis dirba įmonėje „Isveta“, yra meistras.Skirmantas

Skirmantas pasakoja darbe išnaudojantis tikrai daug studijų metu sukauptų žinių. Didžiąją meistro dienos dalį sudaro tiesioginis bendravimas su klientais – reikia matuoti, įvertinti objektą, priimti jau atliktus darbus. Tarp užsakovų esama visokių žmonių, vieni yra linkę labiau bendrauti, kiti – mažiau. Kad klientai būtų patenkinti, reikia perprasti visų poreikius. Pasitaiko ir sudėtingesnių atvejų: atrodo, bendravimas vyksta puikiai, bet dėl įvairių aplinkybių darbo rezultatas žmogaus netenkina, todėl komunikacijos išmanymas padeda sušvelninti krizinę situaciją.

Iš studijų laikų Šiaulių valstybinės kolegijos alumnas labiausiai prisimena Viešojo kalbėjimo užsiėmimus, įvairius komunikacijos dalykus, kuriuos dėstė doc. dr. Jurgita Macienė. Šių paskaitų ir praktinių užsiėmimų metu gautos žinios ir įgūdžiai praverčia labiausiai.

Jeigu Skirmantas Malinauskas grįžtų į studijų laikus, jis nekeistų beveik nieko: gal tik stengtųsi sukaupti daugiau vadybos žinių, išmoktų geriau kalbėti vokiškai ir rusiškai.

Kolegiją baigusio ir sėkmingai savo karjerą kuriančio jauno žmogaus mintys patvirtina, kad patarlė Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi tikrai neprasilenkia su tikrove. Svarbiausias yra paties žmogaus nusiteikimas iš studijų paimti viską, ką jos duoda.

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė

Silvija Papaurėlytė-Klovienė

ERASMUS+ praktika Rygoje: patirtis, darbai ir naujos pažintys

Esame Šiaulių valstybinės kolegijos Informacijos valdymo studijų programos studentės Olesia Kononenko ir Edita Juodeikienė. „Erasmus+“ programoje dalyvavome pirmą kartą, todėl natūralu, kad iš pradžių buvo nedrąsu. Praktiką atlikome kaimyninės valstybės sostinėje – Rygoje.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

ERASMUS+ praktiką turėjome atlikti Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, bet, pasikeitus aplinkybėms, tobulėjome Latvijos kultūros koledžo bibliotekoje. Labai džiaugiamės ir dėkojame likimui, kad jis suvedė mus su nuostabiais žmonėmis, gyvenančiais ir dirbančiais Rygoje. Latvijos kultūros koledžo bibliotekoje mus maloniai priėmė bibliotekininkės Daina ir Lolita. Susipažinome su mentore, bibliotekos informacijos specialiste Gita Komarova. Bibliotekos vedėja Daina Valeine mums parodė biblioteką, supažindino su fondu ir įstaigos sistema.

SVAKO Eramus Latvija (4)

Praktikos metu buvome nuvykusios į RISEBA Verslo, meno ir technologijų aukštosios mokyklos biblioteką, mus šiltai priėmė Rygos centrinėje bibliotekoje, turėjome galimybę apsilankyti Rygos valstybinės vokiečių gimnazijos bibliotekoje. Labiausiai nustebino 24 val. per parą dirbanti Latvijos universiteto biblioteka!  Skaityti toliau… „ERASMUS+ praktika Rygoje: patirtis, darbai ir naujos pažintys“

Svarbiausia – paimti iš studijų viską

2018 m. Šiaulių valstybinėje kolegijoje profesinio bakalauro diplomas įteiktas 10 000-ajam absolventui. Aukštosios mokyklos alumnai, pasklidę po visą Lietuvą ir Europą, žinią apie savo aukštąją mokyklą perduoda ne tik žodžiais, bet ir nuveiktais darbais.

Tinklaraštis MANO KOLEGIJA kalbino vieną iš daugybės Šiaulių valstybinės kolegijos alumnų apie tai, ką ji veikia po studijų, kiek dabartinė veikla yra susijusi su aukštojoje mokykloje įgytu išsilavinimu ir gauta kvalifikacija.

Rūta Dikaitė Šiaulių valstybinę kolegiją baigė 2017 metais, gavo grožio terapijos profesinio bakalauro laipsnį ir tapo profesionalia kosmetologe. Dar studijų metais Rūta pasižymėjo kaip aktyvi studentė, gilinosi į savo sritį, dalyvavo įvairiuose konkursuose. Bendrame fone Rūta viena

Pabaigusi Šiaulių valstybinę kolegiją Rūta nenutolo nuo kosmetologijos studijų metu sukauptų žinių ir išlavintų įgūdžių. Šių metų vasarą ji pradėjo naują veiklą – ėmėsi vestuvių planavimo ir švenčių dekoravimo. Kadangi Rūta Dikaitė po studijų Šiaulių valstybinėje kolegijoje tapo grožio terapeute, kiekvieną dieną ji sakosi panaudojanti studijų metu gautas psichologijos žinias ir gebėjimą bendrauti su klientais. Rūta taip pat rūpinasi ir švenčių dalyvių grožiu. Kosmetologijos studijų programos alumnė konstatuoja, kad naudingi buvo tikrai visi studijų dalykai, nes žinias ir patirtį ji panaudoja kiekvieną dieną. Rūta tvirtina, kad nieko nekeistų, jeigu tektų studijuoti dar kartą, nes laikas, praleistas Šiaulių valstybinėje kolegijoje, buvo tikrai nuostabus.

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė

Silvija Papaurėlytė-Klovienė