Praktika, suteikusi sparnus

Aš, Organizacijos komunikacijos programos paskutinio kurso studentė Rugilė Strikoriūtė, tikriausiai kaip ir daugelis studentų labai laukiau praktikos, kad galėčiau teorines žinias pritaikyti tikrose situacijose.

Praktikos metu galėjau įprastą ritmą su paskaitomis paįvairinti praktinėmis veiklomis. Viešųjų ryšių praktiką atlikau Nacionalinėje regionų plėtros agentūroje. Nacionalinė regionų plėtros agentūra – viešoji įstaiga, kurioje nuolat vyksta kūrybinis darbas, idėjų generavimas, naujų partnerių paieška. Nacionalinė regionų plėtros agentūra veikia nuo 1999 m., ji sukaupė daug patirties formuodama regionų plėtros politiką, taikydama įvairias intervencines priemones.Rugiles Strikoriutes praktika (3)Rugiles Strikoriutes praktika (2)

Pačią pirmą praktikos dieną Nacionalinėje regionų plėtros agentūroje galėjau pritaikyti teorines žinias, įgytas studijų metu – rašiau pranešimą spaudai apie jau įgyvendintą projektą „Skriejam per Šiaulius“.

Atlikdama praktiką agentūrai atstovavau parodose „Moters pasaulis‘18“ bei Verslo ir pasiekimų parodoje „Šiauliai‘18“: parodos dalyviams rodėme dviejų projektų rezultatus – virtualios realybės filmukus.

Praktikos metu dirbau prie trijų projektų – „Baltų kelias“, „Skriejam per Šiaulius“ ir „360 laipsnių aprėptis“. Daugiausia teko dirbti prie projekto „Baltų kelias“. Nacionalinė regionų plėtros agentūra kartu su Šiaulių turizmo informacijos centru ir keturiais partneriais iš Latvijos įgyvendina projektą „Tarptautinis kultūros kelias Baltų kelias“, kurio metu yra kuriamas naujas turistinis maršrutas „Baltų kelias“. Šio projekto metu turėjau galimybę bendrauti su daug institucijų, ieškojau projekto lankstinukui nuotraukų, vykome į komandiruotę Latvijoje.Rugiles Strikoriutes praktika (1)

Drąsiai galiu teigti, kad praktika Nacionalinėje regionų plėtros agentūroje man suteikė sparnus ir leido pajusti tikrąjį pasirinktos profesijos skonį.

Rugilė Strikoriūtė,

Organizacijos komunikacijos 3 kurso studentė

 

Praktikos užkulisiai: kas labiausiai įsiminė Bendrosios praktikos slaugos studentėms?

Bendrosios praktikos slaugos (BPS) antro kurso studentės Inga Laurinavičiūtė ir Auksė Laurutytė į praktiką keliavo jau ne pirmą kartą, tačiau jos sutartinai sako, kad Bendruomenės slaugos praktika, ko gero, buvo viena iš įsimintiniausių ir įdomiausių.

Antrakursės jau turėjo Bendrosios slaugos praktiką, kurioje labiau susipažino su pačia profesija, mokėsi paprastų manipuliacijų, stebėjo slaugytojų darbą. Kita praktika buvo Akušerinės slaugos.

„Susipažinome su nėščiosiomis, stebėjome jas, vykome į gimdymus, mokėmės prižiūrėti gimdyves, pagimdžiusias moteris, naujagimius. Mamoms teikėme konsultacijų maitinimo (žindymo) klausimais, padėjome išmokti rūpintis naujagimiu. Be abejo, išmokome specifinių manipuliacijų, kurios atliekamos tik akušerinėje slaugoje“, – pasakoja Inga ir Auksė.Praktikos ispudziai (2)

Dar viena praktika buvo Sveiko vaiko slauga.

„Joje mokėmės įdėmiau žvelgti į kūdikių raidą, vertinti antropometrinius duomenis, stebėjome, kada, kaip ir nuo ko skiepijama. Svarbiausias tos praktikos tikslas buvo stebėti ir vertinti kūdikių, vaikų raidą, atkreipti dėmesį, ar nėra kokių pakitimų. Jei pastebima nuokrypių, siunčiama konsultuotis pas įvairius gydytojus, kad patologija (jei ji yra) būtų nustatyta kuo anksčiau“, – patirtį praktikoje prisiminė studentės. Skaityti toliau… „Praktikos užkulisiai: kas labiausiai įsiminė Bendrosios praktikos slaugos studentėms?“

Turiningas dėstymo vizitas Ispanijoje

Spalio 16–20 dienomis Vadybos ir komunikacijos katedros vedėja dr. Rasa Pocevičienė pagal Erasmus+ mainų programą skaitė paskaitas vienoje iš didžiausių Madrido (Ispanija) aukštųjų mokyklų – Karaliaus Juano Karloso universitete (Universidad Rey Juan Carlos).

Šiame universitete Vadybos ir komunikacijos katedros docentė Rasa Pocevičienė lankėsi jau antrą kartą – norėjosi įtvirtinti ir išplėsti pirmojo vizito metu užsimezgusius kontaktus, detaliau aptarti tolesnio abiejų aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo galimybes.Destymo vizitas Ispanijoje (1)

Kaip ir pirmojo vizito metu, teko lankytis dviejuose iš penkių universiteto miestelių (dar kitaip vadinamų campus): Vicalvaro ir Fuenlabrada. Pirmasis įsikūręs pačiame Madride, antrasis – apie 35 km nuo miesto. Užmiestyje yra ir kiti 3 universitetiniai miesteliai. Skirtinguose fakultetuose vykdomos skirtingos studijų programos, todėl studentams dažniausiai paskaitos vyksta kuriame nors viename miestelyje. Dėstytojams tenka gana dažnai (neretai ir tą pačią dieną) skaityti paskaitas skirtinguose miesteliuose.

Universitete, kuriame iš viso išsilavinimo siekia apie 40 tūkstančių studentų, 6 tūkstančiai studijuoja komunikacijos mokslus. Šių studentų užsiėmimai vyksta jau minėtuose miesteliuose. R. Pocevičienė skaitė paskaitas komunikacijos mokslų studijų krypties studentams („Viešieji ryšiai ir protokolas“, „Ikimokyklinis ir pradinis ugdymas“, „Organizacijos komunikacija“, „Tarptautiniai ryšiai“).

Atvykti studijuoti pagal Erasmus+ ar kitas programas studentai kviečiami į anglų dėstomąja kalba vykdomas studijų programas. Jei pretendentas į studijas moka ispanų kalbą, galima rinktis ir bet kurias kitas programas. Šiuo metu universitete yra 8 studijų programos, kuriose dėstoma anglų kalba („Verslo administravimas ir vadyba“, „Ekonomika“, „Tarptautiniai ryšiai“, „Rinkodara“, „Pradinis ugdymas“, „Ikimokyklinis ugdymas“, „Protokolas, renginių organizavimas ir organizacijos komunikacija“, „Turizmas“). Kitose programose yra atskirų dalykų anglų dėstomąja kalba.

Grupės, kaip jau teko įsitikinti pirmojo vizito metu, mūsų akimis yra didelės – jas sudaro 100–120 studentų. Tiesa, tos, kuriose studijuojama anglų kalba, mažesnės – apie 50–60 studentų. Tačiau net ir didelėse studentų grupėse galima taikyti aktyvius mokymo(si) metodus. Studentai mielai ir konstruktyviai dalyvauja diskusijoje, atlieka rašto darbus, dirba grupėse, daro pristatymus ir pan. Praktinio pobūdžio užsiėmimuose, dirbant su įvairia technika ir technologijomis (pavyzdžiui, TV ar radijo studijose, aparatinėse, montažinėse ir pan.), didžiosios grupės skirstomos į mažesnes grupeles. TV studijaTV

Kiekvienas miestelis (campus) turi savo infrastruktūrą. Šį kartą R. Pocevičienei detaliau teko susipažinti su Fuenlabrada miesteliu, kuris, kaip ir kiti miesteliai, turi kavinę ar kitokią maitinimo įstaigą, biblioteką, skaityklą, poilsio zonas studentams, darbo kabinetus dėstytojams individualiam ir grupiniam darbui ir pan. Paskaitos tvarkaraštyje išdėstytos kas 2 valandas, nors orientacinė vieno užsiėmimo trukmė yra 1,5 val. (kaip ir pas mus), bet, nespėjus laiku pabaigti darbo, kokios nors veiklos ar pristatymo, galima paskaitą užtęsti 15 min. Jei to nereikia, studentai ir dėstytojai turi pusės valandos pertraukas po kiekvienos paskaitos pailsėti, pavalgyti, pereiti į kitą auditoriją ir pan. Paskaitos vyksta penkias dienas per savaitę, dažniausiai nuo 9 val. Dienos užsiėmimai baigiasi skirtingu laiku, bet dažnai dirbama ir iki 19 val. Nors dauguma mūsų yra girdėję apie ispanų kultūrai būdingą poilsio laiką viduryje dienos, vadinamąją siestą, universitete šios tradicijos nesilaikoma. Kita vertus, studentai tikrai nesimoko kiekvieną dieną nuo 9 iki 19 val. Dažniausiai per dieną jie turi 2–4 paskaitas. 75 procentai kiekvieno dalyko paskaitų lankymo yra privaloma.Destymo vizitas Ispanijoje (3)Destymo vizitas Ispanijoje (5)

Dalytis dėstomąja medžiaga su studentais yra kiekvieno dėstytojo pasirinkimas, t. y. dėstytojai gali savo parengta medžiaga (pavyzdžiui, skaidrėmis, tekstu ar pan.) pasidalyti su studentais, tačiau tai nėra privaloma. Dėl šios priežasties dauguma studentų paskaitų metu konspektuoja ar žymisi tam tikras pastabas, tačiau dažniausiai jie tai daro asmeniniuose kompiuteriuose, o ne popieriuje.Destymo vizitas Ispanijoje (2)

Dėstytojai, kaip ir pas mus, turi pedagoginį krūvį (paskaitos, dalykų aprašai ir pan.), vykdo mokslinius tyrimus, rengia publikacijas, dalyvauja konferencijose ir pan. Pradedantieji dėstytojai, siekdami aukštesnės kategorijos, turi turėti dėstytojavimo užsienio aukštosiose mokyklose patirties (reikia būti dirbus apie 2 metus).

Vizito metu teko daugiau bendrauti su dėstytoja Maria Del Carmen Garcia Galera (docente, komunikacijos mokslų daktare, komunikacijos studijų krypties eksperte), kuri kartu yra ir Komunikacijos fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorė (kiekvienas miestelis turi ne tik savo infrastruktūrą, bet ir vadovybę). Taip pat bendrauta ir su komunikacijos dėstytoju Rainer Rubira Garcia (docentu, komunikacijos mokslų daktaru). Su jais diskutuota ir dalytasi informacija apie aukštojo mokslo ypatumus, pokyčius Lietuvoje ir Ispanijoje, dėstymo metodiką aukštojoje mokykloje ir jos kaitą. Buvo detaliau aptartos kitos konkrečios tolesnio bendradarbiavimo gairės – dėstymo vizitai, studentų mainų, bendradarbiavimo, tyrimų organizavimo ir vykdymo, jų rezultatų sklaidos konferencijose ir publikacijose, dalyvavimo projektinėje ir kitose veiklose galimybės. Abu dėstytojai pakviesti dalyvauti balandžio mėnesį kolegijoje vyksiančioje tarptautinėje savaitėje, o su docentu Rainer Rubira Garcia aptarti ir jo mokslinės stažuotės Šiaulių valstybinėje kolegijoje planai.

Dėstytojos įspūdžiai iš stažuotės Italijoje

Biomedicinos mokslų katedros docentė dr. Vitalija Gerikienė pagal „Erasmus+“ mainų programą stažavosi Fodžos universitete (Italija) ir universitetinėje ligoninėje.

Šiaulių valstybinės kolegijos docentės stažuotė truko nuo spalio 9 iki 16 dienos. Universitetinė ligoninė, į kurią nuvyko dėstytoja, yra daugiaprofilinė sveikatos priežiūros įstaiga, specializuotos (nuo terapijos iki įvairaus pobūdžio chirurgijos) profilinės klinikos, kur glaudžiai derinamas praktinis ir mokslinis darbas.Stazuote Italijoje SVAKO (3)Stažuotė Fodžos universitete ir ligoninėje suformavo į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros sistemos vaizdinį. V. Gerikienės teigimu, visur juntamas išskirtinis dėmesys pacientams, kurį papildo jauki aplinka, nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas. Mažos koplytėlės kiekviename skyriuje kuria tikėjimo ir vilties atmosferą. ŠVK dėstytojai įsiminė glaudus medicinos darbuotojų ryšys su pacientais: pastarieji diskutuoja su medikais, yra buriami į mažas grupeles, kuriose dalijasi savo sveikatos rūpesčiais, o slaugytojai yra šių grupelių kuratoriai.

– Per visą stažuotės laikotarpį šildė ne tik palankus oras. Tikrai žavėjo kolegų nuoširdumas ir išskirtinai šiltas bendravimas. Tai jaučiau ne tik profesinėje aplinkoje, visi sutikti italai buvo besišypsantys ir visada pasiruošę padėti. Stažuotė suteikė mokslu grįstos į pacientą orientuotos profesinės patirties, kurią, be abejonės, privalome taikyti ir mūsų studijų procese, – grįžusi patirtimi dalijosi V. Gerikienė.

ERASMUS+ praktika Rygoje: patirtis, darbai ir naujos pažintys

Esame Šiaulių valstybinės kolegijos Informacijos valdymo studijų programos studentės Olesia Kononenko ir Edita Juodeikienė. „Erasmus+“ programoje dalyvavome pirmą kartą, todėl natūralu, kad iš pradžių buvo nedrąsu. Praktiką atlikome kaimyninės valstybės sostinėje – Rygoje.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

ERASMUS+ praktiką turėjome atlikti Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, bet, pasikeitus aplinkybėms, tobulėjome Latvijos kultūros koledžo bibliotekoje. Labai džiaugiamės ir dėkojame likimui, kad jis suvedė mus su nuostabiais žmonėmis, gyvenančiais ir dirbančiais Rygoje. Latvijos kultūros koledžo bibliotekoje mus maloniai priėmė bibliotekininkės Daina ir Lolita. Susipažinome su mentore, bibliotekos informacijos specialiste Gita Komarova. Bibliotekos vedėja Daina Valeine mums parodė biblioteką, supažindino su fondu ir įstaigos sistema.

SVAKO Eramus Latvija (4)

Praktikos metu buvome nuvykusios į RISEBA Verslo, meno ir technologijų aukštosios mokyklos biblioteką, mus šiltai priėmė Rygos centrinėje bibliotekoje, turėjome galimybę apsilankyti Rygos valstybinės vokiečių gimnazijos bibliotekoje. Labiausiai nustebino 24 val. per parą dirbanti Latvijos universiteto biblioteka!  Skaityti toliau… „ERASMUS+ praktika Rygoje: patirtis, darbai ir naujos pažintys“

Pirmakursė Rimantė: „Kineziterapijos studijos – mano svajonė“

Kineziterapijos studijų programos pirmo kurso studentė Rimantė pradėjo studijas gimtajame mieste, aktyviai sportuoja ir, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, svajoja padėti žmonėms gyventi visavertį gyvenimą.

19-metė Rimantė Gudeliauskytė pasirinko Kineziterapijos studijų programą, nes visada norėjo rūpintis žmonių sveikata ir jiems padėti.
„Esu Šiaulių valstybinės kolegijos studentė, nes tai buvo pats geriausias variantas“, – sako pirmakursė. Tiesa, ji atskleidė, kad aplinkiniai skatino palikti gimtąjį miestą ir pasirinkti studijas kitur, tačiau ji spaudimui ir artimųjų raginimams nepasidavė:
„Labai džiaugiuosi, kad studijuoju Šiaulių valstybinėje kolegijoje, nes būtent čia galėsiu įgyti išsvajotą specialybę“.Rimante
Studentė žaidžia žolės riedulį Šiaulių „Gintros“  komandoje, todėl gali ir toliau sportuoti gimtajame mieste, tai ją džiugina. „Esu tikra, kad Šiauliuose rengiami ne prastesni specialistai nei kituose miestuose“, – užtikrintai kalba Rimantė.Rimante2
Rimante3Mergina pasakojo, kad iš studijų tikisi gauti labai daug žinių ir patirties tiek savo specialybei, tiek apskritai gyvenimui.
Nors dabar didelę laiko dalį užima mokslai ir sportas, Rimantė teigė, kad vėliau planuoja prisijungti prie Studentų atstovybės – nori savo idėjomis pasidalinti su kitais studentais.
Ar buvo dalykų, kurie nustebino pradėjus mokytis? Taip, paskaitų trukmė! Rimantė mano, kad daugeliui ką tik mokyklas baigusių jaunuolių nėra paprasta nuo 45 minučių pamokos persiorientuoti prie pusantros valandos trukmės paskaitų. Bet studentai pratinasi… Rimantė taip pat prisipažino esanti kiek nustebusi, kad į studentus kreipiamasi Jūs arba Kolega.Rimante4
O apie ką svajoja studentai, kaip mato savo ateitį po mokslų? Rimantė būsimą darbą tvirtina įsivaizduojanti tokį, kurį dirbant nereikės laukti dienos pabaigos ar atostogų: „Padėsiu žmonėms gyventi kaip įmanoma visavertiškiau, daug bendrausiu, todėl savo pacientus tikiuosi matyti patenkintus ir laimingus .“

Viešųjų ryšių specialistė

Urtė Drąsutytė

Asmeninio archyvo ir A. Pliadžio nuotraukos

 

Gintarė Kulbeckienė: „Mūza aplanko netikėčiausiose situacijose“

Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytoją Gintarę Kulbeckienę iš pirmo žvilgsnio lengvai galima supainioti su bet kuria iš studenčių. Vadybos ir komunikacijos katedros lektorė Gintarė puikiai suderina jaunystei būdingą kūrybiškumą, išradingumą, nuolatinį norą veikti, netradicinius sprendimus ir dažniau suaugusiam žmogui priskiriamą atsakingą požiūrį į tai, ką darai.

Dėstytoja, vertinanti kūrybiškumą

Šie mokslo metai Gintarei – jau aštuntieji Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Pradėjusi čia dirbti, ji skaitė kursą Specialybės kalbos pagrindai, su leidyba susijusius dalykus. Kai atsirado nauja studijų programa Organizacijos komunikacija, Gintarė Kulbeckienė pradėjo rengti įvairius kursus ir skaityti paskaitas jos studentams. Teko dėstyti Komunikacijos teoriją, Strateginę komunikaciją, Tarptautinę komunikaciją, Viešuosius ryšius, Kūrybinių projektų valdymą, Kūrybines industrijas ir pan. Dėstytoja dirba ir su kitų specialybių studentais, yra Įmonių ir įstaigų administravimo programos antro kurso studentų kuratorė.Gintare

Gintarė teigia, kad jai labiausiai patinka dalykai, kurių metu galima suderinti kūrybiškumo ugdymą ir informacines technologijas. Dėstytojos nuomone, kūrybiškumo ir informacinių technologijų dermė yra mūsų ateitis, nes tik apėmus šias dvi sritis galima nuveikti daug prasmingų darbų ir mėgautis tuo, ką darai. Skaityti toliau… „Gintarė Kulbeckienė: „Mūza aplanko netikėčiausiose situacijose““

Kolegija įtraukia į savanorystę

Savanorių akademijos#11 veikloje dalyvaujančios Socialinio darbo programos pirmo kurso studentės Justina Gailiušytė, Simona Mikalauskaitė, Inga Ragauskaitė ir Liveta Tamutytė daugiau nei savaitę skaitė lietuvių autorių kūrinius Šiaulių jėzuitų mokykloje.

Kolegijoje – Lietuvių kalbos dienų renginys

Jau trečius metus nuo vasario 16 iki kovo 11 dienos organizuojamos Lietuvių kalbos dienos, kurių metu Lietuvoje ir užsienyje vyksta daugybė renginių, skirtų Lietuvos valstybės gimtadieniui paminėti, lietuvių kalbos sklaidai ir prestižui didinti.

Tarp kelių Šiaulių valstybinės kolegijos Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus organizuotų renginių buvo knygų skaitymo vaikams iniciatyva, kuria siekta potencialius skaitytojus sudominti naujausia lietuvių vaikų literatūra.

Geranoriškai organizuojant Lietuvių kalbos dienas sutikusio bendradarbiauti Socialinio darbo katedros lektoriaus Beno Gudinavičiaus paskatintos keturios pirmo kurso studentės, aktyvios savanorės nuo vasario 26 iki kovo 6 dienos kiekvieną dieną ėjo į skirtingų klasių pamokas ir skaitė maždaug tokiam amžiaus tarpsniui skirtų lietuvių autorių kūrinių ištraukas.20180302_115425 Skaityti toliau… „Kolegija įtraukia į savanorystę“

Praktika Šiaulių valstybinėje kolegijoje – puikus pasirinkimas!

Praktikos laukia visi studentai, nes taip galima realiai prisiliesti prie savo specialybės. Geras praktikos vietos pasirinkimas ne tik užtikrina, kad bus galima gauti naujų žinių, bet kartais padeda susirasti ir darbo vietą. Organizacijos komunikacijos programos trečio kurso studentės Justina Tumaitė ir Kristina Česnauskaitė yra įsitikinusios, kad praktika Šiaulių valstybinėje kolegijoje yra puikus pasirinkimas siekiant prie teorinių žinių pridėti kuo daugiau praktikos.

Savo praktikos vietą Kristina Česnauskaitė pasirinko išgirdusi teigiamų atsiliepimų apie praktiką Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Kristina prisipažįsta, kad anksčiau ji labai bijodavusi kalbėti viešai. Faktas, kad praktikos metu studentai kaip tik daug turi kalbėti viešai, studentei taip pat padėjo nuspręsti, nes, merginos nuomone, susidūrimas su savo baimėmis jas padeda įveikti.

Justina Tumaitė viename iš Šiaulių valstybinės kolegijos renginių sakė sveikinimo kalbą. Po renginio Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Lina Liesienė pakvietė atlikti praktiką kolegijoje. Dabar Justina yra dėkinga už pakvietimą ir labai džiaugiasi sutikusi.

Iš kairės – Kristina Česnauskaitė ir Justina Tumaitė
Iš kairės – Kristina Česnauskaitė ir Justina Tumaitė

Skaityti toliau… „Praktika Šiaulių valstybinėje kolegijoje – puikus pasirinkimas!“

Baigiamieji darbai – šiek tiek neramu, bet viskas bus gerai

Galima spėti, kad, žiemai įpusėjus, į kalendorių dažniausiai dairosi paskutinio kurso studentai. Jau čia pat darbų gynimai katedrose, todėl didžiąją dalį trečiakursio dienos užima baigiamojo darbo rengimas. Kaip sekasi susidoroti su šiuo iššūkiu Organizacijos komunikacijos programos studentams?

Loreta Rubytė prisipažino, kad baigiamąjį darbą pradėjo rašyti visai neseniai, todėl gali pasakyti, jog jam neskyrė pakankamai laiko. Studentė pasiryžusi griebti jautį už ragų: antrasis pusmetis prasideda, todėl mergina nusiteikusi didžiąją laiko dalį skirti baigiamajam darbui. Pirmojo gynimo katedroje Loreta ne bijo, o laukia. Ji nori išgirsti kitų nuomonę, išklausyti pastabų, kurios padės parengti baigiamąjį darbą.

Loreta Rubyte
Loreta Rubytė

Gintarei Mackevičiūtei baigiamąjį darbą rašyti sekasi neblogai. Įvertinusi, kas jau yra padaryta, studentė konstatuoja, kad jai dar daug darbo su teorine dalimi, tačiau mergina stengiasi iki pirmojo gynimo katedroje suspėti. Gintarė nusiteikusi baigiamajam darbui skirti kuo daugiau laiko, nors kartais to padaryti ir nepavyksta. Studentė šiek tiek baiminasi gynimo katedroje, neramu, kaip tai vyks, tačiau mergina tikisi, kad viskas bus gerai.

Gintarė Mackevičiūtė
Gintarė Mackevičiūtė

Greta Jočytė sako, kad jai rašyti sekasi sudėtingai. Pačiai studentei norisi, kad baigiamasis darbas būtų originalus, o taip parašyti, Gretos nuomone, yra ganėtinai sunku. Ši trečiakursė apgailestauja baigiamajam darbui skirianti nepakankamai dėmesio, nes laiko reikia ir sesijai, ir paskaitoms, ir darbui, ir papildomai veiklai. Greta – Studentų atstovybės, besiruošiančios naujo prezidento rinkimams, prezidentė. Žodžiu, darbų tikrai apstu. Be to, norisi ir laisvalaikiu pasimėgauti. Studentė taip pat buvo pradėjusi nerimauti dėl gynimo katedroje, bet pasikalbėjo su baigiamojo darbo vadovu, jis merginą nuramino. Greta nusiteikusi, kad dėstytojai tik patars, ką pataisyti teorinėje dalyje, padės patobulinti darbą, todėl savo jėgomis ji pasitiki.

Greta Jočytė
Greta Jočytė

Rokas Dargevičius, OK15