Kai diplomas jau beveik rankose… (papildyta)

MANO KOLEGIJA su trečiakursiais kalbasi apie baigiamuosius darbus, studijų kokybę ir ateities planus.

Nors sakoma, kad ruduo yra derliaus metas, aukštosiose mokyklose taip labiau tiktų apibūdinti birželį. Paskutinės darbo rašymo savaitės, paskutinė naktis prieš atiduodant bakalauro darbą, viešas gynimas ir tai, ko siekei trejus metus, jau beveik tavo rankose. Natūralu, kad studijų pabaiga yra puiki proga atsigręžti atgal, apmąstyti, kaip buvo dirbta, kas yra padaryta, koks tas trejų metų rezultatas. Kadangi į aukštąją mokyklą paprastai įstoja tik ką brandos atestatus gavę 18–19 metų jaunuoliai, o ją baigia jau kvalifikuoti savo srities specialistai, absolventų galima paprašyti įvertinti studijų kokybę, paieškoti patarimo tiems, kurie kitų metų birželį skubės atiduoti baigiamąjį darbą, jaudinsis prieš gynimą ir, jei viskas bus gerai, su diplomu rankose švystels bakalauro kepurėlę į viršų.

Keliems skirtingų studijų programų trečiakursiams buvo užduoti tokie klausimai:

  1. Kaip sekėsi rašyti baigiamąjį darbą? Kas buvo sunkiausia? Kuris darbo etapas buvo maloniausias?
  2. Ką patartumėte tiems, kurie kitais metais bus trečiakursiai, rašys baigiamąjį darbą? Gal įspėsite, kokių klaidų nereikėtų daryti?
  3. Už jūsų nugarų treji studijų Šiaulių valstybinėje kolegijoje metai. Papasakokite, ar studijos atitiko lūkesčius. Kadangi turėjote nemažai praktikų, tikriausiai jau galite įvertinti, ar tikrai pasirinkote tinkamą studijų programą. Kurie studijuoti dalykai buvo patys įdomiausi? Kaip manote, ar studijoms ko nors trūko? Ką reikėtų tobulinti?
  4. Jeigu iš naujo rinktumėtės, kur studijuoti, ar viską darytumėte lygiai taip pat?
  5. Greitai rankose turėsite Šiaulių valstybinės kolegijos diplomą. Kas toliau: darbas, studijos kitur, poilsis?
  6. Ką patartumėte dvyliktokui, kuris turi apsispręsti ir pasirinkti, kur studijuoti?

Aistė Ivanauskaitė, KNZ 13 Aistė Ivanauskaitė

1. Parašyti baigiamąjį darbą nėra lengva, tačiau, įdėjus daug pastangų ir laiko, galima pasiekti gerų rezultatų. Rašant baigiamąjį darbą sunkiausia turbūt yra ieškoti mokslinių šaltinių. Labai svarbu nepasiduoti ir nenuleisti rankų, ieškoti įdomių mokslinių straipsnių ir informacijos. Maloniausias, mano nuomone, etapas – laikyti savo baigiamąjį darbą rankose ir suvokti, kad viską padarei pati (žinoma, vadovas padėjo).

2. Turbūt pati didžiausia visų studentų klaida yra delsimas. Paskutinė naktis, manau, dar nieko neišgelbėjo, todėl patariu darbą pradėti rašyti laiku, o paskutinę naktį reikia gerai išsimiegoti. Kolegijoje dirba tikrai puikūs ir kvalifikuoti dėstytojai, siūlau visiems studentams pasinaudoti šia galimybe, konsultuotis su dėstytojais ar darbo vadovais. Yra posakis, kad dvi galvos geriau nei viena.

3. Treji studijų metai prabėgo labai greitai – dar sunku suvokti, kad mokslo ir žinių kelias Šiaulių valstybinėje kolegijoje jau nueitas. Prisiminusi studijų metus, galiu teigti, kad visi studijų dalykai buvo naudingi. Smagu, kad Kolegijoje jau pirmame kurse buvome siunčiami į praktiką, kur galėjome susipažinti ir realiai įvertinti kineziterapeuto darbą. Sunku būtų išskirti dalykus, kurie buvo įdomiausi, nes jų daug. Galbūt išskirčiau tuos, kurių metu visas mokymasis vyko praktiškai (turiu galvoje kineziologijoje pasitelkiamus pleistrus, minkštųjų audinių mobilizaciją, anatomiją, funkcinę diagnostiką ir kt.).

Mano nuomone, studijoms trūko sesijos tvarkaraščių suderinamumo su praktika. Kartais sesijos vykdavo po praktikos.

4. Jeigu turėčiau galimybę studijas rinktis iš naujo, savo pasirinkimo nekeisčiau. Studijuodama Šiaulių valstybinėje kolegijoje, gavau tikrai daug žinių. Labai džiaugiuosi, kad čia dirba dėstytojai, kurie ne tik išdėsto teorines žinias, bet visuomet pateikia pavyzdžių ir realių gyvenimiškų situacijų, su kuriomis praktikų metu galime susidurti.

5. Kadangi turiu tikslą tapti gera savo srities specialiste, planuoju studijas tęsti toliau. Noriu įgyti papildomų žinių ir įtvirtinti turimas. Ilsėtis tikrai nežadu, šiuo metu ieškau darbo pagal specialybę, kad galėčiau įgyti kuo daugiau patirties.

6. Dvyliktokams patarčiau labai gerai apgalvoti, kokia veikla juos domina, atsižvelgti ne vien į tai, ką sako protas, bet turėti galvoje ir į asmenines savybes. Reiktų atsiriboti ir nuo aplinkinių patarimų, nepasiduoti bendrai nuomonei ar madai, nebijoti išsiskirti su draugais. Jeigu pasirinksite tinkamą sritį, naujų draugų tikrai atsiras. Taip pat siūlyčiau studijuojant kaupti žinias, praktiką ir patirtį, o ne galvoti tik apie tai, kaip gauti diplomą.

Aira Janulytė, K 13aira-janulyte

  1. Rašyti baigiamąjį darbą sekėsi gerai. Manau, tai lėmė atsakingas temos pasirinkimas, tikslo ir uždavinių formulavimas. Rašant sunkiausia buvo išsiaiškinti metodinius reikalavimus, atskleisti temos aktualumą. Maloniausia buvo darbą pristatyti ir žinoti, kad iki diplomo gavimo liko visai nedaug.
  1. Būsimiems trečiakursiams patarčiau atsakingai pasirinkti baigiamojo darbo temą. Tema turėtų būti tokia, kuri asmeniškai domintų studentą. Baigiamojo darbo rašymas turi būti malonus, reikia, kad pasirinkta tema skatintų studentą domėtis. Žinoma, pasirinkus temą reikėtų atlikti namų darbus ir pasidomėti, ar apie tai jau rašyta mokslinėje literatūroje, ar apskritai bus ką rašyti, ar bus galima atrasti naujų dalykų ir tai įrodyti.
  2. Studijų metu atliktos praktikos leido save įvertinti ir suprasti, kad pasirinkta studijų programa yra tinkama. Neišskirčiau nė vieno studijuoto dalyko, visi buvo įdomūs ir naudingi. Žinoma, didžiausią dėmesį skyriau toms paskaitoms, kuriose galėjau suformuoti tvirtus pagrindus ir įgūdžius, susijusius su kosmetologo profesija. Noriu nuoširdžiai padėkoti tiems dėstytojams, kurie negailėdami savo jėgų ir laiko dalijosi žiniomis ir patirtimi.
  3. Drąsiai galiu teigti, kad viską daryčiau taip pat! Pasirinkusi kosmetologijos studijas, jau po pusmečio supratau, kad kosmetologija yra ta profesija, kuri man tinka ir patinka. Joje atrandu daug erdvės savirealizacijai.
  1. Planai labai dideli. Diplomas man yra tam tikro pasiekimo įvertinimas, todėl po jo įteikimo nekantrauju pradėti dirbti. Šiaulių valstybinėje kolegijoje įgytos žinios yra vertingos. Jeigu nori būti geras savo srities specialistas, vien tik to nepakanka. Kaip tik todėl ateityje planuoju darbą derinti su kitomis studijomis, tikiuosi nuolatos tobulėti seminaruose ir mokymuose.
  1. Norint pasirinkti tinkamą profesiją, svarbu gerai pažinti save, išsiaiškinti ir įvertinti siekius, gebėjimą ir intelektą. Jeigu abiturientas dar nežino, kuo nori būti, ką veikti, jam vertėtų praleisti metus, žinoma, per tuos metus iš tiesų reikėtų bandyti atrasti save. Būsimiems studentams norėčiau palinkėti nepasirinkti specialybės atsitiktinai, nes aklas specialybės pasirinkimas yra be perspektyvos. Be to, niekada nestudijuokite dėl popieriaus, džiaukitės pačiu studijų procesu ir čia įgytomis žiniomis.

Skaityti toliau… „Kai diplomas jau beveik rankose… (papildyta)“

Studentai iš Azijos šalių nesigaili pasirinkę Šiaulius

Šiaulių valstybinėje kolegijoje jau mėnesį paskaitas lanko studentų iš Bangladešo, Indijos ir Nepalo grupė.

Komunikacijos katedros lektorė dr. Lina Garšvė

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė Silvija Papaurėlytė-Klovienė

Gangandeepas Singhas, Mohammadas Rahatas Sakibas, Subhamas Poudelis, Mahfuzulas Hague, Khubaibas Ahmedas, Mazharulas Islamas, Machmudas Ashrafuzzamanas, Dhirajus Jha – tai studentai iš trijų Azijos šalių, kurie nuo šių mokslo metų rudens bus Šiaulių valstybinės kolegijos Tarptautinio verslo studijų programos pirmakursiai. Kad būsimųjų pirmakursių adaptacija būtų lengvesnė, o studijos sėkmingesnės, Verslo ir technologijų fakultetas pasiūlė 8 savaičių parengiamąjį kursą. Vaikinai susipažįsta su įvadu į Tarptautinio verslo programos studijas, gerina anglų kalbos įgūdžius, gauna daugiau informacijos apie įvairiatautę ir daugiakultūrę valstybę – Lietuvą, mokosi lietuvių kalbos pagrindų.

Skaityti toliau… „Studentai iš Azijos šalių nesigaili pasirinkę Šiaulius“

Gyvenimas su tabaku: už ar prieš?

Gegužės 31-ąją yra minima Pasaulinė diena be tabako.

Įvairiose masinės informacijos priemonėse daug rašoma apie rūkymo žalą, vaizdžiai iliustruojami šio įpročio padariniai, tačiau rūkančių žmonių nemažėja. Nors gimnazijose ir progimnazijose rūkymas yra netoleruojamas, cigaretę į rankas ima vis jaunesni. Kuo anksčiau pradedama rūkyti, tuo greičiau susiformuoja priklausomybė, kurios atsikratyti yra sunku. MANO KOLEGIJA kalbėjosi su trimis Šiaulių valstybinės kolegijos studentėmis, kurios jau ne vienerius metus rūko.

Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka

Įdomu tai, kad visos trys merginos rūkyti pradėjo beveik to paties amžiaus – 14–15 metų. Įkvėpti tabako dūmų paskatino smalsumas. Liudvinai (visų trijų studenčių vardai pakeisti) įtakos, greičiausiai, turėjo ir aplinka, nes šalia matė daug rūkančių. Visų merginų rūkymo stažas panašus – 5–7 metai. Paklaustos, kiek cigarečių per dieną jos surūko, studentės pateikė įvairių atsakymų. Adelė papasakojo, kad ji rūko tik tada, kai būna su draugais, geria alkoholinius gėrimus, todėl per savaitę surūko vieną pakelį. Liudvina teigė rūkanti labai skirtingai – nuo 3 iki 20 cigarečių per dieną, būna dienų, kai ji ir visai nepaima cigaretės į rankas. Vilgailė prisipažino surūkanti po vieną pakelį per dieną.

Merginos skirtingai apibūdino cigarečių poveikį jų kasdieniam gyvenimui. Adelei rūkymas yra galimybė nusiraminti. Vilgailė rūkydama tiesiog leidžia laisvalaikį, pailsi. Vienu iš laisvalaikio praleidimo būdų rūkymą laiko ir Liudvina. Cigaretės ji griebiasi tiesiog neturėdama ką veikti. Savaime suprantama, kad rūkymas, t. y. žalingas įprotis, nelieka nepastebėtas ir aplinkinių. Visos trys merginos pripažįsta, kad yra sulaukusios pastabų iš šalia esančių žmonių. Pavyzdžiui, Liudvinai ir Vilgailei priekaištauja tėvai.

Paklaustos, ar mūsų visuomenė tolerantiška rūkantiems žmonėms, merginos pateikė skirtingus atsakymus. Liudvina mano, kad tolerancijos tikrai nėra, bet pati mergina retoriškai klausia, ar kas gali būti tolerantiškas nuodams. Adelei ir Vilgailei atrodo, kad rūkymas yra kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas, todėl jokių priekaištų čia ir neturėtų būti. Be to, Vilgailė teigia nepajutusi netolerancijos rūkaliams apraiškų.

Skirtingas požiūris į rūkymą nulemia ir skirtingus ateities planus. Liudvina, kuri pripažįsta, kad rūkymas trukdo ir aplinkiniams, ir jai pačiai, bando mesti rūkyti, bet tai yra sunku. Jeigu galėtų laiką atsukti atgal, ji rūkyti nepradėtų. Adelei rūkymas yra vienintelis būdas atsipalaiduoti susinervinus, atsikratyti blogos nuotaikos, todėl artimiausiu metu ji neplanuoja mesti rūkyti, galbūt tai padarys kada nors vėliau. Visiškai radikalus Vilgailės požiūris. Ji apskritai neplanuoja mesti rūkyti, jeigu galėtų grįžti į tą dieną, kai pirmą kartą paėmė į rankas cigaretę, mergina visai nieko nekeistų, rūkymo neatsisakytų.

 

Skirtingi žmonės – skirtingi skaitymo įpročiai

 

 

Gegužės 7-ąją buvo švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ta proga MANO KOLEGIJA domėjosi, kaip Šiaulių valstybinės kolegijos bendruomenės nariai vertina laisvalaikį su knyga, ką mėgsta skaityti. Pašnekovams buvo užduoti keli klausimai.

  1. Ar dažnai skaitote tiesiog savo malonumui? Ką skaitote šiomis dienomis?
  2. Papasakokite apie knygą, kuri Jums paliko didžiausią įspūdį, esate ją skaitę kelis kartus.
  3. Ar yra knyga, kurią būtinai pasiūlytumėte perskaityti studentui?
  4. Literatūrologas Kęstutis Urba yra pastebėjęs: Ar galima gatvėje atskirti skaitantį žmogų nuo neskaitančio? Taip. Iš akių, iš veido išraiškos, iš žvelgimo į kitą žmogų. O ypač – iš žvelgimo į vaiką.

Ar sutinkate su šiuo teiginiu?

Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ginta Gerikaitė

SONY DSC

  1. Skaitau vakarais prieš miegą ir savaitgaliais. Šiuo metu skaitau Svetlanos Čeckos knygą „Moteris iš dvigubo pasaulio“.
    2. Didžiausią įspūdį paliko Džono Marko Templetono knyga ,,Gyvenimo dėsniai“. Įdomus ne tik knygos turinys, bet ir jo pateikimas. 40 skyrių tarsi atitinka mokslo metų savaites. Knygoje aptariamos visos gyvenimo sritys, ji pravers norintiems tobulėti, gerinti tarpusavio santykius. Knygoje gausu išminties, ji verčia susimąstyti  apie tai, ko gyvenimas nori iš mūsų. Dažnai grįžtu prie knygos turinio.
    3. Laurent Gounelle „Dievas visada keliauja incognito“.
    4. Taip, sutinku, nes knyga yra išminties, dvasingumo šaltinis. Žiūrint į vaiką, tai labai pastebima.

Mokslo skyriaus vedėjas Nedas JuNedasrgaitis

  1.  Retai skaitau savo malonumui, nes laisvo laiko lieka mažai. Kelerius metus rengiau disertaciją, todėl skaičiau beveik vien mokslinę literatūrą.
  2. Mano gyvenimo knyga – Šventasis Raštas. Perskaičiau jį keletą kartų, skaitau kasdien lietuviškai, vokiškai ir angliškai. Iš Dievo žodžio semiuosi stiprybės ir dvasinės įžvalgos, juk pasakyta: O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius <…> Jn 4, 14.
  3. Studentai turėtų perskaityti Hector Malot romaną „Be šeimos“ – gera atsvara šiandienos pasaulio triukšmui ir pseudoliteratūrai.
  4. Iš dalies sutinku su teiginiu. Skaitymas keičia žmogų. Dabarties karta skaito, bet ne knygas. Tikiuosi, kad klystu.

Skaityti toliau… „Skirtingi žmonės – skirtingi skaitymo įpročiai“