Kūryba kaip meditacija

Šiaulių valstybinės kolegijos Bibliotekos ir savarankiškų studijų centro vedėją Kristiną Blantaitienę tiksliausia būtų vadinti tiesiog kūrėja. Įvairioms Kristinos kūrybinėms veikloms suskaičiuoti vienos rankos pirštų tikrai nepakaktų.

„Visąlaik norėjau kurti…“

 Kristina savo kūrybos sferas gali vardinti vieną po kitos: tapyba, baldų restauravimas, vėlimas, muilo gamyba, sienų dekoravimas ir dar daug kitų. Meniškos prigimties dviejų berniukų mama prisimena, kad kurti jai norėjosi visada. Matyt, vienos veiklos augino kitas, o estetinį pasigėrėjimą teikiantys ir ne vien tik autorei, bet ir dar daugybei žmonių patinkantys kūrybos rezultatai skatino nesustoti, išbandyti vis ką nors nauja.dekoruota siena, žirgas

Skaityti toliau… „Kūryba kaip meditacija“

Lietuviška abėcėlė ant rankų darbo puodelių

Iš 1918 metų vasario 16-osios signatarų rankų mes gavome ne tik valstybės pamatus, bet ir priesaką ją saugoti, turtinti ir gražinti. Šiaulių valstybinės kolegijos Organizacijos komunikacijos studijų programos antro kurso studentė Odeta Bendžiūtė nepriklausomos Lietuvos šimtmetį sugalvojo paminėti kiek kitaip.

Mergina jau 5 metus įvairiomis progomis su specialiais dažais piešia ant puodelių ir kitų indų. Jos darbai – puikios dovanos brangiems žmonėms. Šiais metais mūsų laukia labai didelė šventė – Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis.

Kaip teigia Odeta, ji pati susisiekė su Šiaulių paliatyvios pagalbos ir slaugos centru ir susitarė, kaip parems jo veiklą. Mergina ant 32 dubenėlių (tiek raidžių sudaro lietuvišką abėcėlę) nupiešė po Lietuvos trispalvę ir parašė po vieną lietuvišką žodį. 28080476_1744959308860070_178454148_o

Visi žodžiai prasideda skirtingomis abėcėlės raidėmis. Šie dubenėliai iškeliavo į Šiauliuose įsikūrusią labdaros parduotuvę „Prasmė“.

„Parduotuvėje nerasite kasos aparato, tik daug gražių rankdarbių ir aukų dėžutę. Visi šiauliečiai ir miesto svečiai, užsukę į šią parduotuvę, gali įsigyti jiems patinkantį rankų darbo dubenėlį ar kažkokį kitą rankdarbį. Surinktos lėšos bus skiriamos Šiaulių paliatyvios pagalbos ir slaugos centrui. Centras rūpinasi sunkiomis ir nepagydomomis ligomis sergančiais žmonėmis. Patinkantį daiktelį ras kiekvienas, o pinigėliai keliaus tiems, kuriems jų labiausiai reikia,“ – teigia Odeta.

28033169_1744959282193406_308479756_o

28034538_1744959245526743_1292520906_o

Šiaulių valstybinės kolegijos informacija

Įmanoma ir daugiau nei viena diena be automobilio

Šiandien – Tarptautinė diena be automobilio. Prasidėjusi Prancūzijoje nuo akcijos „Mieste – be savo automobilio“, ši iniciatyva ėmė sparčiai plisti. Lietuvoje ji minima nuo 2001 m.: organizuojamos įvairios akcijos, kurių metu propaguojamas judėjimas pėsčiomis, dviračiais, riedučiais, paspirtukais, laivais ir kitais oro neteršiančiais būdais.

Didelė dalis Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojų ir darbuotojų į darbą vyksta automobiliu, nes taip yra ir patogiau, ir greičiau. Centrinių rūmų kieme esanti automobilių stovėjimo aikštelė retai kada būna tuščia. Vis dėlto šalia automobilių šioje aikštelėje dažnai galima pamatyti ir dviračių.

SONY DSC

 Pakalbinome Šiaulių valstybinės kolegijos Studijų kokybės specialistę Skaistę Buivytę, kuri, kol oras dar yra tinkamas, dažną dieną nuo namų iki darbo kelis kilometrus važiuoja dviračiu. Pašnekovei dviratis – labai patogi susisiekimo priemonė. Su juo neįstrigsi kamštyje, nebus taip, kad staiga prisiminsi, jog reikia degalų, be to, minant pedalus kartu ir sportuojama. Žodžiu, važiavimo dviračiu nauda yra visapusiška. Skaistė mano, kad įprotį važiuoti dviračiu reikia ugdyti nuo pat mažens. Vaikas turi pajausti važiavimo malonumą, tada toks gyvenimo būdas jam bus natūralus.Skaiste

Reabilitacijos katedros lektorė dr. Vaida Berneckė yra iš tų, kurie labai vertina judėjimą – važiavimą dviračiu, pasivaikščiojimus, šokį. Iš pradžių dėstytojos pasivaikščiojimai būdavo tik savaitgaliais. Daugiau vaikščioti paskatino augintinis – turint šunį rytiniai ir vakariniai valandos išėjimai neišvengiami. Be to, Vaida su keturkoju draugu nuolat dalyvaudavo varžybose, joms reikėdavo pasirengti – taigi, progų judėti tikrai užteko. Kai augintinio nebeliko, įpročio daug judėti visai nesinorėjo pamiršti. Skaičiai, kuriuos mini pašnekovė, išties įspūdingi – kiekvieną dieną su vyru ji nueina po 10 km. Nebloga treniruotė? Fizinis krūvis turi būti palaikomas kiekvieną dieną. Vaida ir jos sutuoktinis specialiai nesiekia įspūdingų rezultatų, tiesiog juda tiek, kad pats procesas jiems teiktų malonumą. Vis dėlto galima kalbėti apie savotiškus rekordus. Pašnekovė papasakojo, kad per vieną dieną pėsčiomis jie yra įveikę 36 km. Kalnuose

Įdomiausia, kad po tokio žygio šeima jautėsi kaip po dviejų savaičių atostogų.  Vaida ir jos vyras propaguoja ne vien tik ėjimą – jie abu dar daug važinėja dviračiais (net ir kalnuose), slidinėja. Pašnekovė su pasigėrėjimu pasakoja, kad po dviračių žygio per Žemaitiją ji džiaugiasi tarsi pirmą kartą išvydusi daug kartų matytų apylinkių grožį. Lietuva keliautojui su dviračiu tikrai labai graži. Dviratis kalnai

Vaida Berneckė fizinio aktyvumo naudą stengiasi įrodyti ir studentams. Nauda keleriopa – ir dvasinė, ir fizinė. Judėjimas padeda apsisaugoti nuo pačių pavojingiausių ligų, mažina miokardo infarkto riziką. Dirbdamas raumuo išskiria 99 hormonus, visa tai naudinga organizmui. Be to, judėjimas gerina protinę veiklą. O ko verti vien pasivaikščiojimai rytais, kai saulė teka! Vaikščioti, važiuoti dviračiu visada galima atrasti laiko, reikia tik noro. Taip aktyviai judanti dėstytoja dar atranda laiko ir pramoginių šokių užsiėmimams.

Vaidai Berneckei pritaria Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ginta Gerikaitė. Centriniai Šiaulių valstybinės kolegijos rūmai–Sveikatos priežiūros fakultetas – tai maršrutas, kurį dekanė lengvai nužingsniuoja pėsčiomis. Ginta pasakoja, kad dažniau vaikščioti pėsčiomis ji pradėjo todėl, kad norėjo palaikyti nuo sunkios ligos kenčiančią draugę, kuriai buvo rekomenduota kuo daugiau judėti. Draugė pasveiko, o įprotis nužingsniuoti ne vieną kilometrą liko. Pašnekovė taip pat gali surašyti daugybę fizinio aktyvumo privalumų. Jeigu oras geras, kiekvieną dieną ji nueina 5–6 km. Ėjimas Gintai – judėjimas, bendravimas, galimybė pakvėpuoti grynu oru, duoti smegenims deguonies. Jeigu tik nereikia skubėti, dekanė renkasi ne automobilį, o ėjimą pėsčiomis. Pašnekovė dalyvauja pėsčiųjų žygiuose.

SONY DSC

Šių metų pėsčiųjų žygis liepos mėnesį prasidėjo pačiame Naujosios Akmenės centre. Miesto aikštėje visi registravosi, ėmė žemėlapius ir iškeliavo – po vieną, pulkeliais, jauni, seni, vieni ir su šunimis. Kiekvienas rinkosi atstumą pagal savo pajėgumus arba galimybes, todėl vieni ėjo 15, kiti – 25, o dar kiti – 45 kilometrus. Akmenės apylinkės iš tiesų yra pasakiškai gražios, tačiau žygeivių visiškai neišnaudotos. Nuostabūs  miškai, jų šiame rajone tikrai daug, tačiau miškais sunku ką nors nustebinti. O štai tiek karjerų turi retas rajonas. Ilgiausią distanciją pasirinkę judėjimo entuziastai pamatė Karpėnų, Menčių ir Alkiškių karjerus, kurie primena svetimas planetas. Skardžių aukštis ir aplinkos koloritas neįprasti lygumų gyventojams. Skardžiai tokie dideli, kad ant jų einančių žmonių beveik nesimato. Taip besigrožėdama aplinka Ginta per dieną lengvai nukeliavo 15 kilometrų. Ateities planuose – spalio 7 d. organizuojamas pėsčiųjų ištvermės žygis „Nemuno kilpomis’17“. Žygeivių trasos drieksis Nemuno kilpų regioninio parko paklote palei Nemuno krantus, bus keliaujama aplink Prienus ir Birštoną.20170921_221747

Sveiko gyvenimo būdo mėgėjams Šiauliai iš dalies patrauklus miestas, nes atstumai nėra dideli, pavyzdžiui, norint iš Dainų pėsčiomis nukeliauti į centrinę miesto nereikia nė valandos. Mieste, kuriame gaminami visoje Europoje vertinami dviračiai, tikėkimės, daugės ir dviračių takų. Kitaip tariant, jeigu norėsime, galėsime pasinaudoti  tikrai palankiomis sąlygomis per metus turėti daugiau nei vieną dieną be automobilio.

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė

Silvija Papaurėlytė-Klovienė

 

Dėstytojas išbandė jėgas lenktynių trasoje

Diplomai Šiaulių valstybinės kolegijos studentams įteikti, šventinis šurmulys nurimo. Visa bendruomenė – dėstytojai, kolegijos administracija ir studentai – po intensyvių ir turiningų studijų metų lengviau atsikvėpė, dėlioja atostogų planus. Kas prie jūros, kas svetur keliaus… Visiems savi džiaugsmai ir rūpesčiai. Štai Transporto inžinerijos katedros lektorius Tomas Kalinauskis atostogas pasitinka išbandęs savo jėgas naujoje srityje – lenktynių trasoje. „Tai buvo labai įdomi nauja patirtis“, – trumpai savaitgalio nuotykį apibūdina Tomas.

Estijoje vykusiose lenktynėse dalyvavo net ir tokie žinomi lenktynininkai kaip Dainius Matijošaitis.

Pirmas „Autoplius.lt Fast Lap“ lenktynių etapas vyko Lietuvoje, „Nemuno žiedo“ trasoje. Tomas papasakojo, kad Kaune jis buvo tik žiūrovas, tačiau lenktynių dvasia buvo tokia stipri, kad Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojas nusprendė ir pats lenktyniauti. Pirmasis jo startas – Estijos Pernu mieste vykusiose varžybose (II „Autoplius.lt Fast Lap“ lenktynių etape). Tarp atvykusių varžytis buvo gausu lietuvių, iš viso trasoje startavo apie 130 dalyvių. Drauge su T. Kalinauskiu į užsienio šalį vyko ir Šiaulių valstybinės kolegijos absolventas Edvinas Buožis, kuris buvo ne tik komandos narys, bet ir rūpinosi automobilio paruošimu važiavimui. TomasKalinauskis su kitais dalyviais rungėsi Street – gatvės klasėje, kurioje galima važiuoti su standartiniais automobiliais, šiek tiek modifikuotais ir pritaikytais lenktyniauti pagal tam tikrus reikalavimus. Automobilį puošė ir Šiaulių valstybinės kolegijos simbolika.lenktynes1

Pirmoji viešnagės Estijoje diena buvo skirta treniruotėms – jau vien jų metu nuvažiuota apie 200 km. Vyko intensyvus pasiruošimas varžyboms, pereita techninė apžiūra, specialistai tikrino, ar automobilis atitinka visus tam tikrai klasei būtinus reikalavimus.

Antroji diena – dar intensyvesnė. Instruktažas dalyviams, motorizuotas paradas, bendros automobilių nuotraukos prisiminimui ir visų lauktas startas. Du važiavimai ir rezultatai. Tomas neslėpė džiaugsmo – rezultatai iš tiesų skatina eiti pirmyn ir tikėtis dar geresnių pasiekimų. Pagerinęs savo asmeninius važiavimo laikus (palyginti su treniruotėmis), Tomas tarp 22 dalyvių užėmė 12 vietą. Bendroje Street klasės įskaitoje tarp 40 dalyvių jam atiteko 22 vieta. lenktynes3lenktynes6

Apibendrindamas savaitgalio įspūdžius Tomas sakė, kad sportiniu režimu per dvi dienas buvo nuvažiuota apie 300 kilometrų. Maksimalus greitis siekė apie 177 km/val., vidutinis greitis – 120 km/val.

Tomas Kalinauskis grįžo iš Estijos sužavėtas renginio organizavimu ir komandos bendruomeniškumu: visi žino savo pareigas, darbus ir yra visuomet pasiruošę vienas kitam padėti.

„Labai patiko komandos dėmesys vairuotojams, vyksta nuolatinis komandinis bendravimas. Komanda smagi, nuolat jautėme palaikymą, visi kartu ruošėsi ir dalyvavo. O ir trasa buvo labai gera, saugi, puiki asfalto danga“, – kalbėjo Tomas.  

Šiaulių valstybinės kolegijos atstovai Tomas ir Edvinas lenktynėse Estijoje dalyvavo kartu su Radviliškio sporto klubo „Erdėja“ nariais, iš viso jų buvo kiek daugiau nei 20. lenktynes2

 „Tai klubas, kuris vienija bendraminčius iš Radviliškio, Šiaulių ir daugelio kitų Lietuvos rajonų. Ten buriasi skirtingų specialybių žmonės, kai kurie iš jų net su sportu nelabai susiję, tačiau lenktynės mus visus suvienijo“, – emocijomis dalijosi T. Kalinauskis.

Lenktynių manija užsikrėtęs dėstytojas sako, kad tai pirmos, bet toli gražu ne paskutinės varžybos, kuriose jis sieks pagerinti savo rezultatus ir pasisemti naujos patirties.

Kaip skelbia renginio organizatoriai, tokio pobūdžio varžybų esmė – ne dalyvių lenktyniavimas tarpusavyje, o bandymas pasiekti kuo geresnį asmeninį rato įveikimo laiką. Taigi, kiti renginio dalyviai Tau nėra konkurentai. Kiekvienas važiuoja atsižvelgdamas į savo asmeninius gebėjimus ir patirtį. Lenktynės yra skirtos tiek mėgėjams, tiek profesionalams. Dalyvauti jose galima ir su paprastu automobiliu, skirtu kasdienėms kelionėms į darbą, ir su išskirtinai lenktynių trasai sukurta „bomba“. Šis faktorius lemia ypatingą dalyvių įvairovę ir dovanoja žiūrovams galimybę paganyti akis po gausų ir turtingą automobilių parką kiekvieno etapo metu. lenktynes7

 

Viešųjų ryšių specialistė Urtė Drąsutytė

Sporto klubo „Erdėja“ nuotraukos

„Studijozai“ kvadratu, mūza, šiluma ir …

Dažną vakarą didžiuosiuose Šiaulių valstybinės kolegijos pastato languose ilgai dega šviesos, o arčiau priėjus galima išgirsti gyvos muzikos garsų. Aktų salėje repetuoja studentų muzikos grupė „Studijozai“.

2009 m. susibūrusi grupė jau tapo neatsiejama Šiaulių valstybinės kolegijos gyvenimo dalimi: „Studijozai“ dainuoja mokslo metų pradžios ir pabaigos renginiuose, dovanoja dainas diplomų įteikimo dieną, dalija gerą nuotaiką kitose studentų šventėse.

Visi aukštųjų mokyklų kolektyvai, reikia pripažinti, pasmerkti laikinumui. Žmogus pradeda studijuoti, pasirenka patinkančią veiklą po paskaitų. Jeigu tai tinka ir patinka, meninė ar sportinė veikla paprastai tęsiasi tiek, kiek trunka studijos. Kai baigiasi mokslai, dažniausiai muzikinio ar sportinio kolektyvo laukia neišvengiama kaita. Štai kad ir šiemet – rudenį „Studijozai“ atsinaujino iš esmės, grupėje beveik vien tik pirmakursiai. Išimtis – gitara grojantis antrakursis Mantas.

Vis dėlto „Studijozų“ atveju teigti, kad viskas yra tik laikina, būtų neteisinga. Prieš kiek mažiau nei 10 metų dabartinio Studijų apskaitos ir paramos studentams skyriaus vedėjos ir Šiaulių valstybinės kolegijos kultūrinės veiklos organizatorės Rasos Guntienės pasodintas medis duoda vaisių. 2017 metais susibūrė kolegijos absolventai, buvę „Studijozai“. Jie pasivadino grupe „Studi‘O“. „Studi‘O“ ir yra „Studijozų“ senbuviai. Tai Gintarė, Evelina, Andrius ir Eimantas, dėstytojas Rimantas ir jų vadovė Rasa Guntienė.

Šis mūsų pasakojimas apie muziką, draugystę, širdžių šilumą ir svajones. Kadangi tie patys žmonės, kurie dabar sudaro grupę „Studi‘O“ pradėjo nuo „Studijozų“, senuoju vardu juos vadinsime ir toliau.Studiozai pradžiai Skaityti toliau… „„Studijozai“ kvadratu, mūza, šiluma ir …“

Kokios dovanos geriausios? Žinoma, rankų darbo!

Kiekvienas iš mūsų gražiausioms metų šventėms ruošiasi skirtingai. Vieni jau iš anksto dairosi kalėdinių dovanų, antri tik paskutinėmis dienomis suskumba ieškoti to, kuo pradžiugins artimuosius. Bet tikriausiai daugelis sutiks, kad pačios mieliausios dovanos yra tos, kurias padarome savo rankomis.

Aistė Klemauskaitė yra Šiaulių valstybinės kolegijos Turizmo ir viešbučių studijų programos antrakursė. Po paskaitų mergina neretai savo laisvalaikį leidžia gamindama ypatingus gardėsius.

kepėja pradžiai

Skaityti toliau… „Kokios dovanos geriausios? Žinoma, rankų darbo!“

Šiaulių valstybinė kolegija padeda ugdyti talentą

Šiaulių valstybinėje kolegijoje – daug dainingų studentų. Viena iš jų – Solveiga Kaklauskaitė, studijuojanti organizacijos komunikacijos vadybą. Mergina jau mokyklos suole pradėjo savo muzikinę karjerą.

Dar mokykloje ji išmoko groti gitara ir dainuoti ne tik chore, bet ir solo. Pirmaisiais studijų metais Solveiga nebuvo itin drąsi, nepanoro atskleisti savo talento, apie kurį žinojo tik šeimos nariai ir artimiausi draugai. Įpusėjus studijoms, studentė pradėjo dalyvauti Studentų atstovybės veikloje, pateko į Šiaulių valstybinės kolegijos muzikinę grupę ,,Studijozai“. Taip mergina pradėjo vis aktyviau dalyvauti Kolegijos gyvenime, sparčiai daugėjo draugų ir pažįstamų.

Solveiga pripažįsta, kad ši veikla išties pakeitė jos studentišką gyvenimą. Studentė atskleidė savo talentą keliuose renginiuose, pavyzdžiui, ,,Studentų dienoje“, ,,Mokytojų dienoje“, ,,Tvinz“ fotografijų parodos atidarymo metu.

Mergina studijuoja jau trečius metus, todėl nori studentus paraginti aktyviau dalyvauti bendruomenės veikloje, nes taip galima realizuoti savo gebėjimus.

Kristina Grigaitė, OKV14

Urtės Drąsutytės nuotrauka

Solveiga Kaklauskaitė
Solveiga Kaklauskaitė

Nuo pieštuko rankoje iki žaidimo kūrimo

Mūsų kolegija turi labai daug talentingų studentų. Vieni mėgsta šokti, kiti dainuoti, treti turi dar įdomesnių pomėgių. Verslo ir technologijų fakultete informacijos paslaugas studijuojantis trečiakursis Reinaldas Šulskis turi menininko gyslelę – šiuo metu jis padeda kurti žaidimą piešdamas veikėjus.

Studijos ir ateities planai

Vaikystėje paėmęs pieštuką, Reinaldas iki šiol negali jo paleisti. Artimieji juokauja, kad vaikinas gimė su pieštuku rankoje. Jaunuolį piešti pastūmėjo filmukas „Drakonų kova“. Bėgant laikui ir tobulėjant įgūdžiams, Reinaldas susidomėjo grafiniu dizainu, šioje srityje jis dirba jau šešerius metus.

Šiaulių valstybinės kolegijos studentas konstatuoja, kad jo specialybė nėra susijusi su šiuo pomėgiu. „Kiti galėtų teigti, kad informaciją galimą perteikti vaizdais, bet manau, kad tai būtų tiesiog gilus mąstymas. Mano ateities planai nėra labai aiškūs, bet planuoju ateitį sieti su pomėgiu ir galbūt studijuoti tai, kas bus susiję su šia kryptimi,“ – teigė pašnekovas. Studentas papasakojo, kad iš pradžių grafinis dizainas jam buvo naujas dalykas, susidomėjimas kilo atradus žaidimą „Little Fighter 2“. Šio žaidimo gerbėjai sukūrė tinklalapį, kuriame buvo galima pasidalyti savo mintimis apie žaidimą, gerbėjų sukurtais darbais, pavyzdžiui, piešiniais, muzikiniais kūriniais, istorijomis ir dar daugiau.

Reinaldas Šulskis
Reinaldas Šulskis

Skaityti toliau… „Nuo pieštuko rankoje iki žaidimo kūrimo“

Baltam lapui pabodus, ėmėsi puodelio ir teptuko

Dažnas žmogus turi kokių nors pomėgių, tačiau iš Pakruojo rajone esančio Rozalimo miestelio kilusios Odetos Bendžiūtės veikla nustebins ne vieną – jau ketverius metus ji piešia ant puodelių.

Odeta vis prisimena, kai naujų mokslo metų pradžioje per technologijų pamoką mokytoja paprašė visų dešimtokų susigalvoti tokią veiklą, kuria jie užsiimtų per pamokas ištisus mokslo metus. Mokiniams buvo pateiktas ilgas sąrašas iš kurio jie galėjo pasirinkti, tačiau Odetai norėjosi neįprasto ir nekasdieniško užsiėmimo, todėl ji nusprendė, kad reikia išbandyti piešimą ant indų.

Odeta kuria
Odeta Bendžiūtė

Skaityti toliau… „Baltam lapui pabodus, ėmėsi puodelio ir teptuko“

S. Paliulytė: „Svarbiausia – nuolatos ieškoti ir niekada nepasiduoti“

Kiekvienas žmogus turi paslėptą talentą, kurį galima atrasti. Noriu pasidalyti savo istorija, kai netikėtai atrastas talentas virto dideliu pomėgiu, o ateityje gal taps ir darbu.

Niekada nelaikiau savęs menišku žmogumi, tačiau aplinkiniai manė kitaip. Visą gyvenimą mėgau piešti, dariau tai nuolat, nuo pat vaikystės. Vieną dieną tiesiog pabandžiau nupiešti portretą. Ta diena buvo viso proceso, kuris tęsiasi iki šiol, pradžia. Ėmiau piešti labai dažnai, sparčiai tobulėjau ir sulaukiau pripažinimo. Pradėjau gauti užsakymų, iš kurių dabar užsidirbu. Gimnazijoje prieš kelerius metus buvau pristačiusi savo darbų parodą, tikiu, kad ateityje bus daugiau ir dar didesnių parodų.

Samantos Paliulytes (13)

Skaityti toliau… „S. Paliulytė: „Svarbiausia – nuolatos ieškoti ir niekada nepasiduoti““