Studentė džiaugiasi išnaudojusi visas Erasmus+ siūlomas galimybes

Paulina Čivilytė – Verslo ekonomikos studijų programos absolventė. Mergina studijų metu aktyviai naudojosi mainų programos Erasmus+ siūlomomis galimybėmis – studijavo, atliko praktiką studijų metu ir išvyko absolvento praktikai jau laikydama rankose profesinio bakalauro diplomą.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad pirmą kartą išvykau studijuoti į Čekiją pagal tą pačią programą Erasmus+. Nuo tada visas požiūris ir mąstymas pasikeitė. Tai buvo nuostabi patirtis ir laikas pasitikrinti, kiek aš pati viena sugebu tvarkytis su finansais, mokslais, užsienio kalba, savo emocijomis svetur. Buvo visko, tačiau tai – neįkainojama patirtis, puiki galimybė susipažinti su kitais užsienio studentais, pramokti anglų kalbos“, – sako Šiaulių valstybinės kolegijos alumnė.

Grįžusi iš studijų Paulina suprato, kad norėtų išvykti ir į praktiką užsienyje. Erasmus praktika JK (2) Skaityti toliau… „Studentė džiaugiasi išnaudojusi visas Erasmus+ siūlomas galimybes“

Turiningas dėstymo vizitas Ispanijoje

Spalio 16–20 dienomis Vadybos ir komunikacijos katedros vedėja dr. Rasa Pocevičienė pagal Erasmus+ mainų programą skaitė paskaitas vienoje iš didžiausių Madrido (Ispanija) aukštųjų mokyklų – Karaliaus Juano Karloso universitete (Universidad Rey Juan Carlos).

Šiame universitete Vadybos ir komunikacijos katedros docentė Rasa Pocevičienė lankėsi jau antrą kartą – norėjosi įtvirtinti ir išplėsti pirmojo vizito metu užsimezgusius kontaktus, detaliau aptarti tolesnio abiejų aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo galimybes.Destymo vizitas Ispanijoje (1)

Kaip ir pirmojo vizito metu, teko lankytis dviejuose iš penkių universiteto miestelių (dar kitaip vadinamų campus): Vicalvaro ir Fuenlabrada. Pirmasis įsikūręs pačiame Madride, antrasis – apie 35 km nuo miesto. Užmiestyje yra ir kiti 3 universitetiniai miesteliai. Skirtinguose fakultetuose vykdomos skirtingos studijų programos, todėl studentams dažniausiai paskaitos vyksta kuriame nors viename miestelyje. Dėstytojams tenka gana dažnai (neretai ir tą pačią dieną) skaityti paskaitas skirtinguose miesteliuose.

Universitete, kuriame iš viso išsilavinimo siekia apie 40 tūkstančių studentų, 6 tūkstančiai studijuoja komunikacijos mokslus. Šių studentų užsiėmimai vyksta jau minėtuose miesteliuose. R. Pocevičienė skaitė paskaitas komunikacijos mokslų studijų krypties studentams („Viešieji ryšiai ir protokolas“, „Ikimokyklinis ir pradinis ugdymas“, „Organizacijos komunikacija“, „Tarptautiniai ryšiai“).

Atvykti studijuoti pagal Erasmus+ ar kitas programas studentai kviečiami į anglų dėstomąja kalba vykdomas studijų programas. Jei pretendentas į studijas moka ispanų kalbą, galima rinktis ir bet kurias kitas programas. Šiuo metu universitete yra 8 studijų programos, kuriose dėstoma anglų kalba („Verslo administravimas ir vadyba“, „Ekonomika“, „Tarptautiniai ryšiai“, „Rinkodara“, „Pradinis ugdymas“, „Ikimokyklinis ugdymas“, „Protokolas, renginių organizavimas ir organizacijos komunikacija“, „Turizmas“). Kitose programose yra atskirų dalykų anglų dėstomąja kalba.

Grupės, kaip jau teko įsitikinti pirmojo vizito metu, mūsų akimis yra didelės – jas sudaro 100–120 studentų. Tiesa, tos, kuriose studijuojama anglų kalba, mažesnės – apie 50–60 studentų. Tačiau net ir didelėse studentų grupėse galima taikyti aktyvius mokymo(si) metodus. Studentai mielai ir konstruktyviai dalyvauja diskusijoje, atlieka rašto darbus, dirba grupėse, daro pristatymus ir pan. Praktinio pobūdžio užsiėmimuose, dirbant su įvairia technika ir technologijomis (pavyzdžiui, TV ar radijo studijose, aparatinėse, montažinėse ir pan.), didžiosios grupės skirstomos į mažesnes grupeles. TV studijaTV

Kiekvienas miestelis (campus) turi savo infrastruktūrą. Šį kartą R. Pocevičienei detaliau teko susipažinti su Fuenlabrada miesteliu, kuris, kaip ir kiti miesteliai, turi kavinę ar kitokią maitinimo įstaigą, biblioteką, skaityklą, poilsio zonas studentams, darbo kabinetus dėstytojams individualiam ir grupiniam darbui ir pan. Paskaitos tvarkaraštyje išdėstytos kas 2 valandas, nors orientacinė vieno užsiėmimo trukmė yra 1,5 val. (kaip ir pas mus), bet, nespėjus laiku pabaigti darbo, kokios nors veiklos ar pristatymo, galima paskaitą užtęsti 15 min. Jei to nereikia, studentai ir dėstytojai turi pusės valandos pertraukas po kiekvienos paskaitos pailsėti, pavalgyti, pereiti į kitą auditoriją ir pan. Paskaitos vyksta penkias dienas per savaitę, dažniausiai nuo 9 val. Dienos užsiėmimai baigiasi skirtingu laiku, bet dažnai dirbama ir iki 19 val. Nors dauguma mūsų yra girdėję apie ispanų kultūrai būdingą poilsio laiką viduryje dienos, vadinamąją siestą, universitete šios tradicijos nesilaikoma. Kita vertus, studentai tikrai nesimoko kiekvieną dieną nuo 9 iki 19 val. Dažniausiai per dieną jie turi 2–4 paskaitas. 75 procentai kiekvieno dalyko paskaitų lankymo yra privaloma.Destymo vizitas Ispanijoje (3)Destymo vizitas Ispanijoje (5)

Dalytis dėstomąja medžiaga su studentais yra kiekvieno dėstytojo pasirinkimas, t. y. dėstytojai gali savo parengta medžiaga (pavyzdžiui, skaidrėmis, tekstu ar pan.) pasidalyti su studentais, tačiau tai nėra privaloma. Dėl šios priežasties dauguma studentų paskaitų metu konspektuoja ar žymisi tam tikras pastabas, tačiau dažniausiai jie tai daro asmeniniuose kompiuteriuose, o ne popieriuje.Destymo vizitas Ispanijoje (2)

Dėstytojai, kaip ir pas mus, turi pedagoginį krūvį (paskaitos, dalykų aprašai ir pan.), vykdo mokslinius tyrimus, rengia publikacijas, dalyvauja konferencijose ir pan. Pradedantieji dėstytojai, siekdami aukštesnės kategorijos, turi turėti dėstytojavimo užsienio aukštosiose mokyklose patirties (reikia būti dirbus apie 2 metus).

Vizito metu teko daugiau bendrauti su dėstytoja Maria Del Carmen Garcia Galera (docente, komunikacijos mokslų daktare, komunikacijos studijų krypties eksperte), kuri kartu yra ir Komunikacijos fakulteto tarptautinių ryšių koordinatorė (kiekvienas miestelis turi ne tik savo infrastruktūrą, bet ir vadovybę). Taip pat bendrauta ir su komunikacijos dėstytoju Rainer Rubira Garcia (docentu, komunikacijos mokslų daktaru). Su jais diskutuota ir dalytasi informacija apie aukštojo mokslo ypatumus, pokyčius Lietuvoje ir Ispanijoje, dėstymo metodiką aukštojoje mokykloje ir jos kaitą. Buvo detaliau aptartos kitos konkrečios tolesnio bendradarbiavimo gairės – dėstymo vizitai, studentų mainų, bendradarbiavimo, tyrimų organizavimo ir vykdymo, jų rezultatų sklaidos konferencijose ir publikacijose, dalyvavimo projektinėje ir kitose veiklose galimybės. Abu dėstytojai pakviesti dalyvauti balandžio mėnesį kolegijoje vyksiančioje tarptautinėje savaitėje, o su docentu Rainer Rubira Garcia aptarti ir jo mokslinės stažuotės Šiaulių valstybinėje kolegijoje planai.

Dėstytojos įspūdžiai iš stažuotės Italijoje

Biomedicinos mokslų katedros docentė dr. Vitalija Gerikienė pagal „Erasmus+“ mainų programą stažavosi Fodžos universitete (Italija) ir universitetinėje ligoninėje.

Šiaulių valstybinės kolegijos docentės stažuotė truko nuo spalio 9 iki 16 dienos. Universitetinė ligoninė, į kurią nuvyko dėstytoja, yra daugiaprofilinė sveikatos priežiūros įstaiga, specializuotos (nuo terapijos iki įvairaus pobūdžio chirurgijos) profilinės klinikos, kur glaudžiai derinamas praktinis ir mokslinis darbas.Stazuote Italijoje SVAKO (3)Stažuotė Fodžos universitete ir ligoninėje suformavo į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros sistemos vaizdinį. V. Gerikienės teigimu, visur juntamas išskirtinis dėmesys pacientams, kurį papildo jauki aplinka, nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas. Mažos koplytėlės kiekviename skyriuje kuria tikėjimo ir vilties atmosferą. ŠVK dėstytojai įsiminė glaudus medicinos darbuotojų ryšys su pacientais: pastarieji diskutuoja su medikais, yra buriami į mažas grupeles, kuriose dalijasi savo sveikatos rūpesčiais, o slaugytojai yra šių grupelių kuratoriai.

– Per visą stažuotės laikotarpį šildė ne tik palankus oras. Tikrai žavėjo kolegų nuoširdumas ir išskirtinai šiltas bendravimas. Tai jaučiau ne tik profesinėje aplinkoje, visi sutikti italai buvo besišypsantys ir visada pasiruošę padėti. Stažuotė suteikė mokslu grįstos į pacientą orientuotos profesinės patirties, kurią, be abejonės, privalome taikyti ir mūsų studijų procese, – grįžusi patirtimi dalijosi V. Gerikienė.

ERASMUS+ praktika Rygoje: patirtis, darbai ir naujos pažintys

Esame Šiaulių valstybinės kolegijos Informacijos valdymo studijų programos studentės Olesia Kononenko ir Edita Juodeikienė. „Erasmus+“ programoje dalyvavome pirmą kartą, todėl natūralu, kad iš pradžių buvo nedrąsu. Praktiką atlikome kaimyninės valstybės sostinėje – Rygoje.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

ERASMUS+ praktiką turėjome atlikti Latvijos nacionalinėje bibliotekoje, bet, pasikeitus aplinkybėms, tobulėjome Latvijos kultūros koledžo bibliotekoje. Labai džiaugiamės ir dėkojame likimui, kad jis suvedė mus su nuostabiais žmonėmis, gyvenančiais ir dirbančiais Rygoje. Latvijos kultūros koledžo bibliotekoje mus maloniai priėmė bibliotekininkės Daina ir Lolita. Susipažinome su mentore, bibliotekos informacijos specialiste Gita Komarova. Bibliotekos vedėja Daina Valeine mums parodė biblioteką, supažindino su fondu ir įstaigos sistema.

SVAKO Eramus Latvija (4)

Praktikos metu buvome nuvykusios į RISEBA Verslo, meno ir technologijų aukštosios mokyklos biblioteką, mus šiltai priėmė Rygos centrinėje bibliotekoje, turėjome galimybę apsilankyti Rygos valstybinės vokiečių gimnazijos bibliotekoje. Labiausiai nustebino 24 val. per parą dirbanti Latvijos universiteto biblioteka!  Skaityti toliau… „ERASMUS+ praktika Rygoje: patirtis, darbai ir naujos pažintys“

Praktika svetur – iššūkis, priverčiantis mus tobulėti

Įspūdžiais ir „Erasmus+“ praktikos Jungtinėje Karalystėje dalijasi Donata Kaminskienė, ištęstinių studijų Buhalterinės apskaitos studijų programos studentė.

„Erasmus+“ praktiką prisimenu su malonumu – 2 mėnesius praleidau Jungtinėje Karalystėje, Northamptono mieste. Mainų programa man suteikė galimybę ne tik plėsti savo akiratį ir žinias, bet ir buvo vienas iš tų gyvenimo iššūkių, kurie priverčia tobulėti.Praktika UK (1)

Tiek įveikdama kalbos barjerą, tiek mentaliteto skirtumus, turi dirbti ir stengtis parodyti, kad sugebi tai daryti ne blogiau negu vietiniai. Didžiausias dalykas, kurį davė ši praktika, buvo pasitikėjimas savimi ir patvirtinimas, kad gali įsitvirtinti, gyventi ir dirbti kitoje šalyje. Tiesioginės įtakos karjerai ši praktika bent jau kol kas neturėjo, bet grįžus į gimtinę, ieškantis darbo, galbūt man padės žvelgti į kai kuriuos dalykus kiek kitomis akimis.

Turėjau puikią progą susipažinti su skirtingų kultūrų žmonėmis. „Erasmus+“ programos parama leido išvengti daugelio finansinių sunkumų. Pokyčiai išvykus į praktiką svetur leido man suprasti, kad lietuviai turi būti dešimt kartų geresni ir darbštesni už kitus europiečius, kad tik sustiprintų savo pozicijas visose srityse.Praktika UK (4)Praktika UK (2)

Galiu pasakyti, kad man labai pasisekė surasti nuostabią būstų nuomos agentūrą, kurioje mane sutiko labai šiltai ir maloniai priėmė atlikti praktikos.

„Erasmus+“ praktikos metu aš turėjau galimybę mokytis, gilinti žinias (intelektines ir praktines), formuoti įgūdžius:

  • Sužinojau apskaitos politikos esmę. Supratau, kokie yra apskaitos politikos vystymo aspektai.
  • Vertinau ir taikiau visuotinai pripažintų apskaitos principų reikšmę formuojadama verslo subjekto apskaitos politiką.
  • Susipažinau su įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų sudarymo ir formavimo principais.
  • Turėjau progą įsigilinti į apskaitos verslo sandorių ir įvykių pasikeitimus.
  • Galėjau tvarkyti grynųjų pinigų operacijas.
  • Turėjau progą sisteminti apskaitos duomenis ir parengti pajamų deklaraciją, balansą, pinigų srautų ataskaitą, pelno ir nuostolio ataskaitą.
  • Analizavau ir vertinau įmonės veiklos rodiklius, formulavau išvadas.
  • Bendravau su specialistais, rinkau informaciją praktikos ataskaitai.
  • Atlikau sąskaitų skyriaus darbuotojų funkcijas.
  • Analizavau įmonių apskaitos valdymo silpnybes, siūlomas jų eliminavimo priemones.

Praktikos nauda nekelia abejonių!

Studijos Fodžos universitete ir pažintis su Italija

Studijų metu turėjau galimybę išbandyti jėgas ir metus studijuoti Italijoje esančiame Fodžos universitete. Šiame mieste praleidau vienus iš gražiausių metų savo gyvenime. Gyvendama Italijoje, supratau, kad atradau šalį, kurioje matau savo ateitį.

Sužinojusi, kad turiu progą išvykti į Italiją, nedvejodama sutikau. Nuvykusi jaučiausi tarsi namuose. Miestelis nėra didelis, labai panašus į Šiaulius. Pereiti miestą nuo vieno iki kito galo užtenka vos 40 minučių.

Italai – labai draugiški ir svetingi žmonės. Nemaniau, kad būsiu priimta taip šiltai. Radau draugų, kuriuos net galiu vadinti antra šeima.Studijos Italijoje (1)

Po pusmečio atėjo laikas nuspręsti, ar pasilikti dar vienam semestrui. Žinoma, likau, jei būčiau galėjusi, būčiau pasilikusi ir visam gyvenimui.

Nesėdėjau vienoje vietoje, teko pakeliauti po kitus pietų Italijos miestus – Polignano al Mare, Alberobelo, Roma, Mattinata, Manfredonia, Lecce, Taranto, Lucera, Melfi ir dar daugiau. Aišku, į Italiją nuvykau ne atostogauti, reikėjo studijuoti, ruoštis egzaminams. Dėstytojai draugiški, pasiruošę padėti. Nors ir ne visi italai gerai moka anglų kalbą, man tai nesutrukdė sėkmingai išlaikyti egzaminų. Džiaugiuosi studijų metu išmokusi itališkai.Studijos Italijoje (2)

Esu sportininkė, būdama Italijoje šio užsiėmimo nepamiršau. Buvau priimta į italų komandą, tad dabar priklausau tiek lietuvių, tiek italų dziudo komandoms. Esu labai laiminga, kad radau vietą, kurioje esu visada laukiama.Studijos Italijoje (3)

Deja, viskam ateina pabaiga. Sėkmingai išlaikiusi visus egzaminus, grįžau į Lietuvą pabaigti mokslų. Labai tikiuosi dar sugrįžti į nuostabią šalį – Italiją!

Jurgita Grinevičiūtė, OK16

Studijos Ispanijoje: nauji draugai, nauja kalba ir neįkainojama patirtis

Mums, Socialinio darbo studijų programos studentams Gustei Žitinevičiūtei, Ievai Jurevičiūtei ir Arnui Šličiui, ilgai galvoti, kur vyksime pagal Erasmus+ mainų programą, nereikėjo. Norėjome keliauti į Ispaniją. Sužinoję, kad galime vykti į Castilla-La Mancha universitetą, buvome labai laimingi!

Į šią šalį išsiruošėme norėdami susipažinti su naujais žmonėmis, gauti patirties. Galime tik pasidžiaugti, kad viskas buvo labai gerai. Ispanijoje mus priėmė nuostabus žmogus – studijų koordinatorė Pilar. Visi gyvenome labai gražioje turistinėje vietoje, vadinamoje Cuenca. Čia daug kalnų, per miestą teka žydrai žalia upė, taip pat daugybė parkelių, kuriuose žmonės leidžia laisvalaikį.Studijos Ispanijoje (4)

Vykstant į Ispaniją mūsų trijulės ispanų kalbos žinios buvo minimalios. Daugelis paskaitų vyko ispanų kalba. Pasitarėme ir sužinojome, kad galime mokytis ispanų kalbos, nedvejodami pradėjome lankyti kursus. Mokytis naujos kalbos buvo įdomu. Laikui bėgant pradėjome kalbėti ir suprasti žmones, todėl bendrauti pasidarė kur kas lengviau.

Studijos nebuvo tokios sudėtingos, kokios galėjo pasirodyti iš pat pradžių. Nuostabūs dėstytojai mums padėjo visais klausimais, turėjome daug konsultacijų, tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų. Viską išsilaikėme ir manome, kad studijuoti sekėsi gerai.

Mūsų Ispanijos bendrakursiai buvo labai draugiški. Jie siūlė savo pagalbą ne tik tada, kai reikėjo atlikti praktines užduotis, bet ir įvairiose kitose situacijose. Mes susipažinome ir bendravome su Erasmus studentais iš įvairių šalių: dalijomės patirtimis apie Ispaniją, ieškojome bendrų pomėgių. Su keletu studentų susidraugavome, todėl susitikdavome laisvu laiku ir sugalvodavome, ką kartu veiksime. Erasmus studentų koordinatorė užimdavo studentus, organizuodavo  renginius. Mūsų laukė labai daug ir įvairių veiklų – būta pasisėdėjimų, karnavalų, diskotekų. Taip pat buvo rengiamos kelionės į kitas įdomias Ispanijos vietas.Studijos Ispanijoje (3)Studijos Ispanijoje (1)

Esame labai patenkinti, kad turėjome galimybę studijuoti Ispanijoje. Gavome naujos patirties, susiradome draugų iš kitų šalių, išmokome naujos kalbos. Ar gali būti geriau?

Norime paskatinti visus studentus, kurie nori išvykti, tačiau dvejoja ar bijo. Išdrįskite, tiesiog pamėginkite! Mes pažadame, kad jūs būsite labai patenkinti!

Ieva Jurevičiūtė, SD 16

Arnas Šličius, SD 16

Gustė Žitinevičiūtė, SD 16

Lina Garšvė: „Smagu išgirsti, kad kolegos vertina mano nuveiktus darbus“

METŲ TARPTAUTINĖS SĖKMĖS apdovanojimu įvertintai Socialinio darbo katedros vedėjai dr. Linai Garšvei 2017-ieji buvo dosnūs.

Lektorė Lina priklauso tai žmonių kategorijai, kurie nemėgsta garsiai kalbėti apie savo darbus, bet džiaugiasi būdami įvertinti. MANO KOLEGIJAI ji pacitavo amerikiečių reperio F. Oceano mintis: „Dirbk tyloje. Tegul tavo sėkmė būna tavo triukšmas“.

Kaip papasakojo 2017 m. Šiaulių valstybinės kolegijos geriausiųjų rinkimuose METŲ TARPTAUTINĖS SĖKMĖS apdovanojimą dėstytojų kategorijoje gavusi pašnekovė, praėję metai jai buvo spalvingi. Daugiausia paspirties ir pasididžiavimo suteikė dar prieš metus gautas kvietimas publikuoti straipsnį tarptautiniame leidinyje, kurį išleido pasaulyje pripažinta leidykla – Routlegde Taylor and Francis Group. Mokslininkei tai yra investicinis kapitalas į mokslinę veiklą.Lina Garsve

Tarptautinę patirtį plečia įvairūs vizitai į užsienio aukštąsias mokyklas. Lina Garšvė 2017 m. gegužės 8–12 d. buvo išvykusi į Erasmus+ mobilumo stažuotę Thessaly technikos institute Graikijoje, ten skaitė paskaitas vietiniams studentams. Dėstytoja yra ES programos Erasmus+ aukštojo mokslo strateginės partnerystės projekto paraiškos Developing Effective Social Work Practice with Migrants, Refugees and Asylum Seekers in Northern Europe koordinatorė Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Jau keletą metų savo tarptautinę-projektinę veiklą ji vykdo ir ekspertuodama Erasmus+ mokymo(si) vizitų, strateginių partnerysčių paraiškas. Lina Garšvė padeda plėtoti Socialinio darbo studijų programos tarptautiškumą: Švietimo ir mokslo ministerijos konkursui parengta paraiška  dėstytojo užsieniečio vizito finansavimui gauti konkursą laimėjo.

Darbą su studentais lektorė vadina dinamišku. Kadangi Šiaulių valstybinėje kolegijoje ji įvairioms studentų grupėms skaito filosofijos paskaitas, pastebi, kad studentų bendruomenė yra labai heterogeniška, jiems surasti vieną bendrą bruožą būtų sudėtinga. Auditorijoje ir po paskaitų Lina visada vadovaujasi vienu devizu – studentai yra partneriai. Kai studentai supranta tokią dėstytojos nuostatą jų atžvilgiu, tada vyksta vaisingos diskusijos, atliekamos užduotys, verda kitokios veiklos.

Lina papasakojo, kad per atostogas jai patinka labai daug keliauti. Įdomu pažinti kitus kraštus, kultūrą, pabendrauti su žmonėmis, išplėsti savo pasaulėžiūrą. Kelionės leidžia žmogui augti pačiam, stiprinti savivoką identifikuojant save globaliame pasaulyje. Taip pat tarptautiškai dėstytojai patinka pažinti Lietuvą – ir savame krašte yra labai daug gražių ir malonių vietų, kurias galima lankyti, atrasti regionų ypatumų. Kai nekeliauja, Lina Garšvė turi dar vieną silpnybę – knygų skaitymą. Tai dėstytojai ne tik laiko praleidimas, bet ir viena iš atsipalaidavimo formų.Garsve

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė

Silvija Papaurėlytė-Klovienė

Tarptautiškiausia studentė: „Kolegija – tarsi antri namai“

Gruodžio 19 dieną Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ vyko daugiausia šiais metais nuveikusių Šiaulių valstybinės kolegijos studentų ir dėstytojų apdovanojimo ceremonija S.V.A.K.O 2017. Viena iš apdovanotųjų – Organizacijos komunikacijos programos trečio kurso studentė Loreta Rubytė. Jai atiteko METŲ TARPTAUTINĖS SĖKMĖS apdovanojimas.

Loretą nominacijai METŲ TARPTAUTINĖ SĖKMĖ pasiūliusi Studentų atstovybė parašė, kad ši mergina dalyvauja tarptautiniuose mainuose, viename iš tarptautinių projektų Italijoje užėmė lietuvių komandos lyderės poziciją, pagal Erasmus+ mainų programą studijavo Larisos T.E.I institute Graikijoje ir Fodžos universitete Italijoje, užsiima mentoryste, kuruoja iš užsienio atvykusius studentus. Loreta moka anglų, rusų ir italų kalbas, turi sukaupusi daug patirties, todėl dažnai studentams, miesto žmonėms pasakoja ir veda seminarus apie kitas šalis. Be visų veiklų, Loreta Rubytė yra aktyvi  Studentų atstovybės narė.  Loreta Rubytė

Pati Loreta yra kukli, todėl prisipažįsta tikrai nesitikėjusi, kad kada nors galėtų tapti nominante ir pretenduotų į tarptautiškiausio studento apdovanojimą. Kaip teigia mergina, Kolegijoje yra daug studentų, kurių tarptautinės sėkmės istorijos tiesiog pribloškia, tačiau jai buvo labai malonu sužinoti apie galimybę pretenduoti į apdovanojimus. Juk įvertinimas tik dar labiau sustiprina norą tobulėti ir pažinti naujas kultūras. Su Kavaliausku

Loreta sutinka, kad 2017-ieji metai jai tikrai buvo itin aktyvūs: dalyvauta ne viename tarptautiniame projekte, studentė buvo iškeliavusi studijuoti pagal Erasmus+ programą, dirbo su iš užsienio atvykusiais vaikais ir t. t. Visa ši veikla davė labai daug patirties, o patirtimi tarptautiška studentė dalijosi su kitais studentais, ragino juos pasinaudoti galimybėmis.Be dangaus Italija

Loreta – tikra Šiaulių valstybinės kolegijos patriotė. Mergina teigia, kad aukštoji mokykla jai tapo tarsi antraisiais namais, kuriuose yra suteikiamos visos sąlygos tobulėti. Kolegiją trečio kurso studentė apibūdina trimis žodžiais – džiaugsmas, augimas, pasitikėjimas.

26

Loreta Rubytė turi labai daug planų, svarsto, ką norėtų veikti po studijų baigimo. Dauguma jos sumanymų susiję su kitomis šalimis.

Gintarė Mackevičiūtė, OK15

 

ERASMUS ir Šiaulių valstybinė kolegija įgyvendina svajones

Greta Mišuraitė aukštojo mokslo diplomą, įrodantį, kad ji Šiaulių valstybinėje kolegijoje baigė Turizmo ir viešbučių studijų programą, gavo tik šių metų birželį, o dabar vakarykštė studentė jau gali pasigirti naujomis pareigomis. Ji yra organizacijos BVÖ Bildungsberatung und Vermittlungsagentur GmbH, daug metų vykdančios ERASMUS+ veiklas, vadovės asistentė.

Kai prieš kelerius metus Greta rinkosi studijas, turizmo specialybė ją sugundė savo specifika – galimybe keliauti ir pažinti. Visi žmonės turi savo įkvėpėjų, raginančių imtis veiklos ir nenuleisti rankų, Gretai Mišuraitei toks žmogus buvo ir yra Rimvydas Širvinskas, dar vadinamas Makaliumi. Studijuodama mergina bandė kuo daugiau laiko skirti kelionėms, tačiau neišdrįso pasinaudoti ERASMUS galimybėmis. Prie šios programos prisijungti ji surizikavo jau po studijų baigimo, kai mokslai neberūpėjo. Kaip pripažįsta pašnekovė, tai buvo geriausias jos pasirinkimas! Abejojantiems, ar verta išbandyti absolvento praktiką užsienyje, Greta garsiai sako – VERTA!ant tilto

Skaityti toliau… „ERASMUS ir Šiaulių valstybinė kolegija įgyvendina svajones“