Studijos Ispanijoje: nauji draugai, nauja kalba ir neįkainojama patirtis

Mums, Socialinio darbo studijų programos studentams Gustei Žitinevičiūtei, Ievai Jurevičiūtei ir Arnui Šličiui, ilgai galvoti, kur vyksime pagal Erasmus+ mainų programą, nereikėjo. Norėjome keliauti į Ispaniją. Sužinoję, kad galime vykti į Castilla-La Mancha universitetą, buvome labai laimingi!

Į šią šalį išsiruošėme norėdami susipažinti su naujais žmonėmis, gauti patirties. Galime tik pasidžiaugti, kad viskas buvo labai gerai. Ispanijoje mus priėmė nuostabus žmogus – studijų koordinatorė Pilar. Visi gyvenome labai gražioje turistinėje vietoje, vadinamoje Cuenca. Čia daug kalnų, per miestą teka žydrai žalia upė, taip pat daugybė parkelių, kuriuose žmonės leidžia laisvalaikį.Studijos Ispanijoje (4)

Vykstant į Ispaniją mūsų trijulės ispanų kalbos žinios buvo minimalios. Daugelis paskaitų vyko ispanų kalba. Pasitarėme ir sužinojome, kad galime mokytis ispanų kalbos, nedvejodami pradėjome lankyti kursus. Mokytis naujos kalbos buvo įdomu. Laikui bėgant pradėjome kalbėti ir suprasti žmones, todėl bendrauti pasidarė kur kas lengviau.

Studijos nebuvo tokios sudėtingos, kokios galėjo pasirodyti iš pat pradžių. Nuostabūs dėstytojai mums padėjo visais klausimais, turėjome daug konsultacijų, tarpinių atsiskaitymų ir egzaminų. Viską išsilaikėme ir manome, kad studijuoti sekėsi gerai.

Mūsų Ispanijos bendrakursiai buvo labai draugiški. Jie siūlė savo pagalbą ne tik tada, kai reikėjo atlikti praktines užduotis, bet ir įvairiose kitose situacijose. Mes susipažinome ir bendravome su Erasmus studentais iš įvairių šalių: dalijomės patirtimis apie Ispaniją, ieškojome bendrų pomėgių. Su keletu studentų susidraugavome, todėl susitikdavome laisvu laiku ir sugalvodavome, ką kartu veiksime. Erasmus studentų koordinatorė užimdavo studentus, organizuodavo  renginius. Mūsų laukė labai daug ir įvairių veiklų – būta pasisėdėjimų, karnavalų, diskotekų. Taip pat buvo rengiamos kelionės į kitas įdomias Ispanijos vietas.Studijos Ispanijoje (3)Studijos Ispanijoje (1)

Esame labai patenkinti, kad turėjome galimybę studijuoti Ispanijoje. Gavome naujos patirties, susiradome draugų iš kitų šalių, išmokome naujos kalbos. Ar gali būti geriau?

Norime paskatinti visus studentus, kurie nori išvykti, tačiau dvejoja ar bijo. Išdrįskite, tiesiog pamėginkite! Mes pažadame, kad jūs būsite labai patenkinti!

Ieva Jurevičiūtė, SD 16

Arnas Šličius, SD 16

Gustė Žitinevičiūtė, SD 16

Lina Garšvė: „Smagu išgirsti, kad kolegos vertina mano nuveiktus darbus“

METŲ TARPTAUTINĖS SĖKMĖS apdovanojimu įvertintai Socialinio darbo katedros vedėjai dr. Linai Garšvei 2017-ieji buvo dosnūs.

Lektorė Lina priklauso tai žmonių kategorijai, kurie nemėgsta garsiai kalbėti apie savo darbus, bet džiaugiasi būdami įvertinti. MANO KOLEGIJAI ji pacitavo amerikiečių reperio F. Oceano mintis: „Dirbk tyloje. Tegul tavo sėkmė būna tavo triukšmas“.

Kaip papasakojo 2017 m. Šiaulių valstybinės kolegijos geriausiųjų rinkimuose METŲ TARPTAUTINĖS SĖKMĖS apdovanojimą dėstytojų kategorijoje gavusi pašnekovė, praėję metai jai buvo spalvingi. Daugiausia paspirties ir pasididžiavimo suteikė dar prieš metus gautas kvietimas publikuoti straipsnį tarptautiniame leidinyje, kurį išleido pasaulyje pripažinta leidykla – Routlegde Taylor and Francis Group. Mokslininkei tai yra investicinis kapitalas į mokslinę veiklą.Lina Garsve

Tarptautinę patirtį plečia įvairūs vizitai į užsienio aukštąsias mokyklas. Lina Garšvė 2017 m. gegužės 8–12 d. buvo išvykusi į Erasmus+ mobilumo stažuotę Thessaly technikos institute Graikijoje, ten skaitė paskaitas vietiniams studentams. Dėstytoja yra ES programos Erasmus+ aukštojo mokslo strateginės partnerystės projekto paraiškos Developing Effective Social Work Practice with Migrants, Refugees and Asylum Seekers in Northern Europe koordinatorė Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Jau keletą metų savo tarptautinę-projektinę veiklą ji vykdo ir ekspertuodama Erasmus+ mokymo(si) vizitų, strateginių partnerysčių paraiškas. Lina Garšvė padeda plėtoti Socialinio darbo studijų programos tarptautiškumą: Švietimo ir mokslo ministerijos konkursui parengta paraiška  dėstytojo užsieniečio vizito finansavimui gauti konkursą laimėjo.

Darbą su studentais lektorė vadina dinamišku. Kadangi Šiaulių valstybinėje kolegijoje ji įvairioms studentų grupėms skaito filosofijos paskaitas, pastebi, kad studentų bendruomenė yra labai heterogeniška, jiems surasti vieną bendrą bruožą būtų sudėtinga. Auditorijoje ir po paskaitų Lina visada vadovaujasi vienu devizu – studentai yra partneriai. Kai studentai supranta tokią dėstytojos nuostatą jų atžvilgiu, tada vyksta vaisingos diskusijos, atliekamos užduotys, verda kitokios veiklos.

Lina papasakojo, kad per atostogas jai patinka labai daug keliauti. Įdomu pažinti kitus kraštus, kultūrą, pabendrauti su žmonėmis, išplėsti savo pasaulėžiūrą. Kelionės leidžia žmogui augti pačiam, stiprinti savivoką identifikuojant save globaliame pasaulyje. Taip pat tarptautiškai dėstytojai patinka pažinti Lietuvą – ir savame krašte yra labai daug gražių ir malonių vietų, kurias galima lankyti, atrasti regionų ypatumų. Kai nekeliauja, Lina Garšvė turi dar vieną silpnybę – knygų skaitymą. Tai dėstytojai ne tik laiko praleidimas, bet ir viena iš atsipalaidavimo formų.Garsve

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė

Silvija Papaurėlytė-Klovienė

Tarptautiškiausia studentė: „Kolegija – tarsi antri namai“

Gruodžio 19 dieną Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ vyko daugiausia šiais metais nuveikusių Šiaulių valstybinės kolegijos studentų ir dėstytojų apdovanojimo ceremonija S.V.A.K.O 2017. Viena iš apdovanotųjų – Organizacijos komunikacijos programos trečio kurso studentė Loreta Rubytė. Jai atiteko METŲ TARPTAUTINĖS SĖKMĖS apdovanojimas.

Loretą nominacijai METŲ TARPTAUTINĖ SĖKMĖ pasiūliusi Studentų atstovybė parašė, kad ši mergina dalyvauja tarptautiniuose mainuose, viename iš tarptautinių projektų Italijoje užėmė lietuvių komandos lyderės poziciją, pagal Erasmus+ mainų programą studijavo Larisos T.E.I institute Graikijoje ir Fodžos universitete Italijoje, užsiima mentoryste, kuruoja iš užsienio atvykusius studentus. Loreta moka anglų, rusų ir italų kalbas, turi sukaupusi daug patirties, todėl dažnai studentams, miesto žmonėms pasakoja ir veda seminarus apie kitas šalis. Be visų veiklų, Loreta Rubytė yra aktyvi  Studentų atstovybės narė.  Loreta Rubytė

Pati Loreta yra kukli, todėl prisipažįsta tikrai nesitikėjusi, kad kada nors galėtų tapti nominante ir pretenduotų į tarptautiškiausio studento apdovanojimą. Kaip teigia mergina, Kolegijoje yra daug studentų, kurių tarptautinės sėkmės istorijos tiesiog pribloškia, tačiau jai buvo labai malonu sužinoti apie galimybę pretenduoti į apdovanojimus. Juk įvertinimas tik dar labiau sustiprina norą tobulėti ir pažinti naujas kultūras. Su Kavaliausku

Loreta sutinka, kad 2017-ieji metai jai tikrai buvo itin aktyvūs: dalyvauta ne viename tarptautiniame projekte, studentė buvo iškeliavusi studijuoti pagal Erasmus+ programą, dirbo su iš užsienio atvykusiais vaikais ir t. t. Visa ši veikla davė labai daug patirties, o patirtimi tarptautiška studentė dalijosi su kitais studentais, ragino juos pasinaudoti galimybėmis.Be dangaus Italija

Loreta – tikra Šiaulių valstybinės kolegijos patriotė. Mergina teigia, kad aukštoji mokykla jai tapo tarsi antraisiais namais, kuriuose yra suteikiamos visos sąlygos tobulėti. Kolegiją trečio kurso studentė apibūdina trimis žodžiais – džiaugsmas, augimas, pasitikėjimas.

26

Loreta Rubytė turi labai daug planų, svarsto, ką norėtų veikti po studijų baigimo. Dauguma jos sumanymų susiję su kitomis šalimis.

Gintarė Mackevičiūtė, OK15

 

ERASMUS ir Šiaulių valstybinė kolegija įgyvendina svajones

Greta Mišuraitė aukštojo mokslo diplomą, įrodantį, kad ji Šiaulių valstybinėje kolegijoje baigė Turizmo ir viešbučių studijų programą, gavo tik šių metų birželį, o dabar vakarykštė studentė jau gali pasigirti naujomis pareigomis. Ji yra organizacijos BVÖ Bildungsberatung und Vermittlungsagentur GmbH, daug metų vykdančios ERASMUS+ veiklas, vadovės asistentė.

Kai prieš kelerius metus Greta rinkosi studijas, turizmo specialybė ją sugundė savo specifika – galimybe keliauti ir pažinti. Visi žmonės turi savo įkvėpėjų, raginančių imtis veiklos ir nenuleisti rankų, Gretai Mišuraitei toks žmogus buvo ir yra Rimvydas Širvinskas, dar vadinamas Makaliumi. Studijuodama mergina bandė kuo daugiau laiko skirti kelionėms, tačiau neišdrįso pasinaudoti ERASMUS galimybėmis. Prie šios programos prisijungti ji surizikavo jau po studijų baigimo, kai mokslai neberūpėjo. Kaip pripažįsta pašnekovė, tai buvo geriausias jos pasirinkimas! Abejojantiems, ar verta išbandyti absolvento praktiką užsienyje, Greta garsiai sako – VERTA!ant tilto

Skaityti toliau… „ERASMUS ir Šiaulių valstybinė kolegija įgyvendina svajones“

ERASMUS+ dėstymo vizitas Daugpilio universitete

Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytoja skaitė paskaitas Latvijos studentams.

2017 m. rugsėjo 25–29 dienomis Statybos ir aplinkos inžinerijos katedros lektorė Sigita Karosienė viešėjo Daugpilio universitete. Latvijos studentams dėstytoja skaitė paskaitas apie geologinius procesus, mineralų ir uolienų savybes, Lietuvoje randamas naudingąsias iškasenas. Tikslinė dėstymo vizito grupė – smalsūs, komunikabilūs Aplinkos mokslų programos studentai. Jie domėjosi studijomis Šiaulių valstybinėje kolegijoje ir studentų gyvenimu.

   Vizito metu buvo bendraujama su Chemijos ir geografijos katedros vedėju prof. dr. Juriu Somu, Aplinkos mokslų programos dėstytojais, dalijamasi profesine patirtimi, aplankytos universiteto laboratorijos, taip pat susipažinta su Daugpilio miestu, lankytasi M. Rotko meno centre ir Daugpilio pilyje. Sigitos Karosienes vizitas

 

Kaip studentai Estiją pažino

Transporto logistikos technologijų antrakursiai Rinalda Šnapštytė, Ernestas Ulvydas ir Artūras Kalenda viešėjo Estijoje – pagal „Erasmus+“ mainų programą šioje šalyje praleido keturis mėnesius. Studentai grįžo kupini geriausių emocijų ir naujų potyrių. Savo pasakojime jie dalijasi įspūdžiais, iš kurių, kaip patys sako, net ir knygą galėtų parašyti.

Kai pirmą kartą išgirdome apie „Erasmus+“ programą, iš karto susidomėjome ir pradėjome ieškoti kuo daugiau informacijos savo aukštojoje mokykloje ir, žinoma, internete. Kartu su susidomėjimu ir noru išvykti mus aplankė nerimas, baimė, tačiau kolegijos darbuotojai ne tik puikiai paaiškino galimybių dalyvauti šioje programoje sąlygas, bet gerokai paskatino ir taip išsklaidė abejones.

Turėjome keletą pasirinkimų, kur išvykti pagal „Erasmus+“ mainų programą. Nekilo jokių abejonių, žinojome, kad Talinas – tai tas miestas, į kurį norime keliauti. Buvome daug girdėję, kokia didelė ir graži Estijos sostinė.estija4

Skaityti toliau… „Kaip studentai Estiją pažino“

Greta Mišuraitė: „Siūlau studijas kolegijose“

Dabar Greta apie kolegines studijas šneka su susižavėjimu, bet taip buvo ne visada.

Turizmo ir viešbučių studijų programos trečiakursė Greta Mišuraitė atvira – pirmame kurse ji nebuvo patenkinta pasirinkusi šias studijas. Kodėl? Todėl, kad buvo daug matematikos, o ji merginai nesisekdavo. Studijų metų pradžioje Greta sako nieko nežinojusi apie aukštojoje mokykloje vykdomas veiklas, todėl jai buvo paprasčiausiai neįdomu. Studijų gyvenimu pašnekovė pradėjo domėtis tik tada, kai įsitraukė į Studentų atstovybės veiklą, atsirado Šiaulių valstybinės kolegijos el. paštas, į kurį keliama visa renginių informacija. Taip ir studijos įdomios pasidarė, ir veiklos atsirado. Antrame kurse Greta pradėjo dalyvauti DOFE programoje. Šia veikla pašnekovė labai džiaugiasi, nes taip atsirado motyvacija tobulėti. Nuo trečio kurso Greta yra ERASMUS studentų mentorė. Pašnekovė teigia, kad mentoriavimas labiausiai pradžiugino studentavimo laikus, nes atsirado naujų draugų iš Portugalijos, Turkijos, Latvijos. Su jais leisti laiką buvo be galo smagu!

makalius2
Greta ir keliautojas Rimvydas Širvinskas

Skaityti toliau… „Greta Mišuraitė: „Siūlau studijas kolegijose““

Vizitas Gruzijos Kaukazo tarptautiniame universitete

2017 m. balandžio 25–28 d. pagal Erasmus+ mainų programą Šiaulių valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotoja, lektorė Danutė Valentienė ir Verslo ir technologijų fakulteto prodekanė, lektorė Virginija Latvėnienė dalyvavo mobilumo organizavimo vizite Kaukazo tarptautiniame universitete Gruzijoje (http://www.ciu.edu.ge/).

Vizitas buvo organizuojamas bendradarbiavimo sutarčiai, pasirašytai prieš dvejus metus, įgyvendinti. Programą sudarė ir vizitui visą laiką vadovavo Kaukazo tarptautinio universiteto tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Tamara Chakhnashvili. Nors viešnagės programa buvo įgyvendinama tik dvi dienas – balandžio 26 d. ir balandžio 27 d. (kitas laikas buvo skirtas kelionei pirmyn ir atgal), universiteto pasirengimas vizitui, atsakingas ir pagarbus požiūris į bendradarbiavimą, intensyvi veikla leido įgyvendinti iš anksto suderintą kelionės tikslą – susipažinti su studijų programų kokybės priežiūra ir užtikrinimu vykstant studijų mainams.vizitas Gruzijoje (2) Skaityti toliau… „Vizitas Gruzijos Kaukazo tarptautiniame universitete“

ŠVK studentai nenusivylė dėstytojais iš užsienio

Retas studentas, baigęs aukštąją mokyklą, nebūna klausęs dėstytojų užsieniečių paskaitų. Šiaulių valstybinėje kolegijoje vien 2016 metais su studentais dirbo beveik dvi dešimtys dėstytojų iš kitų šalių. Išvykę studijuoti pagal Erasmus+ programą studentai taip pat turėjo progą susipažinti su kitų šalių dėstytojų darbo specifika.

Šiek tiek skaičių

Stiprėjant bendradarbiavimui tarp šalių ir atskirų aukštųjų mokyklų, studijų tarptautiškumas yra natūralus dalykas, kuris gali būti įgyvendinamas dvejopai: studentams vykstant studijuoti arba atlikti praktikos į kitas šalis ir klausantis į aukštąją mokyklą paviešėti atvykusių dėstytojų paskaitų. Pavyzdžiui, 2016 metais pagal Erasmus+ mainų programą  studijuoti ir atlikti praktikos išvyko 110 studentų: 27 studentai iš Sveikatos priežiūros fakulteto ir 83 – iš Verslo ir technologijų. Iš viso ŠVK studentai sėmėsi patirties 21 užsienio šalyje. Daugiausia mūsų kolegijos studentų rinkosi Italiją, Portugaliją, Latviją, Graikiją, Čekijos Respubliką ir Jungtinę Karalystę.is lenkijos (1)

Tais pačiais 2016 metais į ŠVK pagal Erasmus+ mainų programą atvyko 12 dėstytojų iš užsienio aukštųjų mokyklų. Dėstytojai iš užsienio paskaitas skaitė Burnos higienos, Bendrosios praktikos slaugos, Kineziterapijos, Kosmetologijos, Socialinio darbo, Finansų, Buhalterinės apskaitos, Verslo ekonomikos, Tarptautinio verslo, Organizacijos komunikacijos vadybos, Įmonių ir įstaigų administravimo, Turizmo ir viešbučių, Viešbučių ir restoranų vadybos, Automobilių techninio eksploatavimo ir Aplinkos apsaugos programų studentams. Dar 7 dėstytojai atvyko laimėję Švietimo ir mokslo ministerijos konkursą „Parama užsieniečiams dėstytojams, atvykstantiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose“. Jų paskaitų klausė Automobilių techninio eksploatavimo, Buhalterinės apskaitos, Finansų, Įmonių ir įstaigų administravimo, Informacijos paslaugų, Kineziterapijos, Tarptautinio verslo, Turizmo ir viešbučių ir Verslo ekonomikos studijų programų studentai.

Greta Jočytė – įspūdžiai iš Erasmus+ studijų

Organizacijos komunikacijos vadybos antro kurso studentė Greta Jočytė pernai mokslo žinių sėmėsi iš Graikijos dėstytojų. Ji studijavo Larisos mieste esančioje aukštojoje mokykloje, kuri angliškai vadinama Technological Educational Institute of Thessaly. Kaip teigia pati Greta, ji neturėjo konkrečių lūkesčių, susijusių būtent su užsieniečiais dėstytojais. Žinoma, studentė tikėjosi to, ko tikisi ir Lietuvoje – kad dėstytojai bus geranoriški, paslaugūs, malonūs, draugiški, bendraujantys. Iš tiesų dėstytojai tokie ir buvo.Greta

Su užsieniečiais dėstytojais bendrauti būtų neįmanoma nemokant anglų kalbos. Iki išvykimo į Graikiją Greta savo anglų kalbos žinias vertino vidutiniškai. Lietuvoje kalbėti angliškai jai būdavo nedrąsu dėl galimos kritikos. Išvykusi Greta šią baimę pamiršo, ji jautėsi laisvai ir nebijojo reikšti minčių, net jei jos ne visada buvo taisyklingai suformuluotos. Šiuo metu studentė yra labai patenkinta patobulėjusia anglų kalba, neretai iš užsieniečių draugų sulaukia pagyrimo, kad labai taisyklingai kalba ir aiškiai dėsto mintis. Paskatinta sėkmės, ji pradėjo tobulinti rusų kalbos žinias.

Greta sako galinti drąsiai lyginti dviejų skirtingų šalių studijas ir pačius dėstytojus. Ji sako supratusi, kad kai kurių studijuojamų dalykų yra mokoma kitaip ir kitomis programomis. Pavyzdžiui, vienos paskaitos metu studentė mokėsi ne tik egzaminui, bet ir analizavo programą, kuri bus naudinga darbo rinkoje. Greta pasakoja turėjusi situaciją, kai dėstytojas labai stebėjosi, kodėl studentė savo kolegijoje niekada nebuvo girdėjusi ar bandžiusi mokytis per tam tikrą programą. Graikijoje visi dėstytojai angliškai šnekėjo labai gerai, buvo net atvejų, kai dėstytojas norėjo visiškai taisyklingų tekstų anglų kalba, nors egzamino užduoties esmė buvo specialus sistemų braižymas per kompiuterį ir jokių sakinių beveik nereikėjo rašyti. Buvo ir vienas dėstytojas, kuris šnekėjo vokiškai, o ne angliškai, bet ir su juo pavyko susikalbėti dėl užduoties atlikimo. Greta įžvelgia tik vienintelį skirtumą tarp užsienio ir Lietuvos dėstytojų – tenykščiai dėstytojai labai nepunktualūs. Būna, kartais nepranešama, kad paskaitos nebus, studentai laukia 10, 20 minučių, praeina ir pusė valandos. Galiausiai studentai išeina namo. Vėliau paklausus, kas atsitiko, dėstytojas tiesiog atsako, kad pamiršo pranešti. Toks nepunktualumas labai erzindavo prie tvarkos pripratusius lietuvius.

Paragavusi studijų užsienyje skonio, Greta linkėtų ir Lietuvos dėstytojams perimti kai kuriuos užsieniečių darbo metodus. Pavyzdžiui, būtų smagu, jeigu studentai būtų daugiau įtraukiami į praktinį darbą. Gretai labai patiko vieno dėstytojo darbo tvarka: jis suskirstė visus studentus į darbo grupes, kad jie kelis mėnesius dirbtų prie vienos užduoties, o egzamino metu tą užduotį pateiktų. Taip vystosi studentų bendradarbiavimas ir tobulinami nauji įgūdžiai, kurių neįmanoma gauti dirbant vienam.

Lukas Vaičiulis – daug naujų žinių ir rūpesčiai dėl anglų kalbos

Kineziterapijos studijų programos trečiakursis Lukas Vaičiulis šių mokslo rudens semestre klausėsi dėstytojų iš Latvijos ir Estijos paskaitų. Lukas pasakoja, kad prieš paskaitas tiek jis, tiek kurso draugai  tikėjosi labai aukštų dėstytojų reikalavimų – galvojo apie laukiančias sudėtingas paskaitas, dideles medžiagos apimtis ir būtinybę puikiai bendrauti angliškai. Aišku, studentai ieškojo informacijos ir apie pačius dėstytojus, tikėjosi gauti daug naudingos informacijos ir patys norėjo pasirodyti puikūs studentai.15134565_1179921035417054_4459879517417913815_n

Lukas savo anglų kalbos įgūdžius vertina pakankamai gerai, nes apie įvairius buities reikalus jis gali laisvai kalbėti angliškai. Po dėstytojų iš užsienio paskaitų Lukas teigia supratęs, kad kalbėti angliškai apie specialybės dalykus nėra taip paprasta. Suprasti galima daug, tačiau kai tenka paaiškinti savo mintis ar atsakyti į klausimą, darosi keblu. Kai pirmą kartą išgirstame bet kurį asmenį, kalbantį anglų kalba, taip pat yra sunku priprasti ir suprasti, kas bandoma pasakyti. Juk visi turime šiokį tokį akcentą. Tačiau su dėstytojais iš užsienio ši problema buvo labai greit įveikiama. Prireikė tik kelių paskaitų, kad būtų galima aiškiai suprasti dėstytojus. Tuos dėstytojus, kurie Luko grupei skaitė paskaitas, studentas apibūdina kaip srities profesionalus, išsimokslinusius ir kompetentingus žmonės. Užsieniečių paskaitos buvo itin įdomios ir naudingos, visi sužinojo daug naujų dalykų, išplėtė suvokimo ribas.

Lukas teigia, kad lietuvių ir užsieniečių dėstytojų paskaitos skiriasi – ne tik dėstoma kalba, bet pačia paskaitos eiga. Dėl ne itin gerų kai kurių studentų kalbos žinių per dėstytojų iš užsienio paskaitas tvyro didesnis susikaupimas, tyla. Bandoma įsigilinti į kiekvieną sakinį, suprasti jo esmę. Pati paskaita tampa labiau teorinė, praktikai laiko lieka mažiau. Lietuvių dėstytojų paskaitose viskas atvirkščiai. Daugiau šurmulio, diskusijų ir aptarimų. Daugiau ir praktinių užsiėmimų.

Lukas pastebėjo, kad užsienio dėstytojai pasakoja apie tai, kokia situacija jų šalyse. Studentas nori patarti ir Lietuvos dėstytojams studentus sudominti tuo, kas vyksta kitose šalyse. Tokia informacija įdomesnė ir patrauklesnė.

Galima apibendrinti, kad bendravimas su dėstytojais iš užsienio yra naudingas visiems – nors kai kurie studentai ir baiminasi dėl ne itin gerų anglų kalbos įgūdžių, vis dėlto naujos žinios, pažintis su kitoje šalyje taikoma dėstymo metodika ir galimybė reikšti mintis užsienio kalba jauniems žmonėms yra gerokai naudingesni.Erasmus mašina

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė

Silvija Papaurėlytė-Klovienė

 

 

Kolegijos absolventė norėtų pakartoti studijų metus

Šiaulių valstybinės kolegijos absolventei Karolinai Slizevičiūtei koleginės studijos tapo esminių pokyčių ir puikios karjeros pradžia.

Nors Šiaulių valstybinės kolegijos diplomą Karolina gavo prieš kelerius metus, iki šiol ji prisimena pokalbį su tėvais virtuvėje. Susėdusi prie stalo šeima svarstė, kur Karolinai verčiau studijuoti – universitete ar kolegijoje, kokią specialybę reikėtų pasirinkti… Laimėjo tėvų nuomonė, kad vis dėlto kolegija bus ta vieta, kurioje išmokstama teorines žinias pritaikyti praktiškai, o universitetą baigti galima visada suspėti. Karolina prisipažįsta mokykloje nebuvusi labai aktyvi: galbūt todėl, kad jai buvo labai svarbi geriausios draugės, kuri nemėgdavo būti dėmesio centre, nuomonė, gal tiesiog abidvi bičiulės taip viena kitą veikė. Kaip tik todėl ir pati Karolina, ir jos artimieji nustebo, kai mergina, įstojusi į kolegiją, ėmė iš peties darbuotis.Vasarą Skaityti toliau… „Kolegijos absolventė norėtų pakartoti studijų metus“