Skirtingi žmonės – skirtingi skaitymo įpročiai

 

 

Gegužės 7-ąją buvo švenčiama Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ta proga MANO KOLEGIJA domėjosi, kaip Šiaulių valstybinės kolegijos bendruomenės nariai vertina laisvalaikį su knyga, ką mėgsta skaityti. Pašnekovams buvo užduoti keli klausimai.

  1. Ar dažnai skaitote tiesiog savo malonumui? Ką skaitote šiomis dienomis?
  2. Papasakokite apie knygą, kuri Jums paliko didžiausią įspūdį, esate ją skaitę kelis kartus.
  3. Ar yra knyga, kurią būtinai pasiūlytumėte perskaityti studentui?
  4. Literatūrologas Kęstutis Urba yra pastebėjęs: Ar galima gatvėje atskirti skaitantį žmogų nuo neskaitančio? Taip. Iš akių, iš veido išraiškos, iš žvelgimo į kitą žmogų. O ypač – iš žvelgimo į vaiką.

Ar sutinkate su šiuo teiginiu?

Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ginta Gerikaitė

SONY DSC

  1. Skaitau vakarais prieš miegą ir savaitgaliais. Šiuo metu skaitau Svetlanos Čeckos knygą „Moteris iš dvigubo pasaulio“.
    2. Didžiausią įspūdį paliko Džono Marko Templetono knyga ,,Gyvenimo dėsniai“. Įdomus ne tik knygos turinys, bet ir jo pateikimas. 40 skyrių tarsi atitinka mokslo metų savaites. Knygoje aptariamos visos gyvenimo sritys, ji pravers norintiems tobulėti, gerinti tarpusavio santykius. Knygoje gausu išminties, ji verčia susimąstyti  apie tai, ko gyvenimas nori iš mūsų. Dažnai grįžtu prie knygos turinio.
    3. Laurent Gounelle „Dievas visada keliauja incognito“.
    4. Taip, sutinku, nes knyga yra išminties, dvasingumo šaltinis. Žiūrint į vaiką, tai labai pastebima.

Mokslo skyriaus vedėjas Nedas JuNedasrgaitis

  1.  Retai skaitau savo malonumui, nes laisvo laiko lieka mažai. Kelerius metus rengiau disertaciją, todėl skaičiau beveik vien mokslinę literatūrą.
  2. Mano gyvenimo knyga – Šventasis Raštas. Perskaičiau jį keletą kartų, skaitau kasdien lietuviškai, vokiškai ir angliškai. Iš Dievo žodžio semiuosi stiprybės ir dvasinės įžvalgos, juk pasakyta: O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius <…> Jn 4, 14.
  3. Studentai turėtų perskaityti Hector Malot romaną „Be šeimos“ – gera atsvara šiandienos pasaulio triukšmui ir pseudoliteratūrai.
  4. Iš dalies sutinku su teiginiu. Skaitymas keičia žmogų. Dabarties karta skaito, bet ne knygas. Tikiuosi, kad klystu.

Skaityti toliau… „Skirtingi žmonės – skirtingi skaitymo įpročiai“