Sužinojusi, kad turiu progą išvykti į Italiją, nedvejodama sutikau. Nuvykusi jaučiausi tarsi namuose. Miestelis nėra didelis, labai panašus į Šiaulius. Pereiti miestą nuo vieno iki kito galo užtenka vos 40 minučių.
Italai – labai draugiški ir svetingi žmonės. Nemaniau, kad būsiu priimta taip šiltai. Radau draugų, kuriuos net galiu vadinti antra šeima.
Po pusmečio atėjo laikas nuspręsti, ar pasilikti dar vienam semestrui. Žinoma, likau, jei būčiau galėjusi, būčiau pasilikusi ir visam gyvenimui.
Nesėdėjau vienoje vietoje, teko pakeliauti po kitus pietų Italijos miestus – Polignano al Mare, Alberobelo, Roma, Mattinata, Manfredonia, Lecce, Taranto, Lucera, Melfi ir dar daugiau. Aišku, į Italiją nuvykau ne atostogauti, reikėjo studijuoti, ruoštis egzaminams. Dėstytojai draugiški, pasiruošę padėti. Nors ir ne visi italai gerai moka anglų kalbą, man tai nesutrukdė sėkmingai išlaikyti egzaminų. Džiaugiuosi studijų metu išmokusi itališkai.
Esu sportininkė, būdama Italijoje šio užsiėmimo nepamiršau. Buvau priimta į italų komandą, tad dabar priklausau tiek lietuvių, tiek italų dziudo komandoms. Esu labai laiminga, kad radau vietą, kurioje esu visada laukiama.
Deja, viskam ateina pabaiga. Sėkmingai išlaikiusi visus egzaminus, grįžau į Lietuvą pabaigti mokslų. Labai tikiuosi dar sugrįžti į nuostabią šalį – Italiją!
Jurgita Grinevičiūtė, OK16