Dovilė: „Norime, kad mūsų fakultetas ir kolegija mumis dar labiau didžiuotųsi“

Antrakursė Dovilė Mačiulytė – Kineziterapijos studijų programos studentė, Sveikatos priežiūros fakulteto (SPF) Studentų atstovybės pirmininkė. Studentė džiaugiasi, kad turi daug įvairiausių veiklų, bendriems tikslams gali burti savo fakulteto jaunimą. Dovilė mano, kad SPF studentai stipriausi yra ten, kur reikia būti kūrybiškiems. „Norime, kad mūsų fakultetas ir kolegija mumis dar labiau didžiuotųsi“, – vieną iš studentų tikslų įvardija būsima kineziterapeutė.

Dovilė save apibūdina kaip mėgstančią bendrauti, atsakingą, kruopščią, aktyvią asmenybę.

D. Mačiulytė – šiaulietė, gimtajame mieste ieškojo tokios studijų programos, apie kurią labai ilgą laiką svajojo. Kad turėtų galimybę studijuoti kineziterapiją, ji pasirinko Šiaulių valstybinę kolegiją.

M

Skaityti toliau… „Dovilė: „Norime, kad mūsų fakultetas ir kolegija mumis dar labiau didžiuotųsi““

Bendrosios praktikos slaugos absolventės studijas rinkosi iš pašaukimo

Šių metų Bendrosios praktikos slaugos programos absolventės dalijasi mintimis apie savo profesiją – prisimena studijų programos pasirinkimo motyvus, apibūdina studento sąmonėje kintantį slaugytojo vaizdinį, apmąsto profesijos prestižą.

Greta Samonskyte
Greta Šamonskytė

Greta Šamonskytė pasakoja Bendrosios praktikos slaugos studijų programą prieš daugiau nei trejus metus pasirinkusi todėl, kad norėjusi studijuoti tai, kas yra susiję su medicina. Slaugytojo specialybė yra paklausi, galima lengvai rasti darbo. Iš pradžių Gretai atrodė, kad viskas labai lengva. Laikui bėgant atėjo supratimas, koks tai iš tikrųjų darbas. Vis dėlto Gretos jokie sunkumai negąsdina, tik, aišku, liūdnai atrodo mažas atlyginimas už tokį atsakingą ir ganėtinai sunkų darbą.

Absolventė Rimantė Žukauskaitė prisipažįsta specialybę pasirinkusi ne prieš 3 metus, o greičiausiai gerokai anksčiau. Ši studijų sritis visados buvusi Rimantės širdyje, prieš 3,5 metų mergina tik užpildė stojimo dokumentus. Būsimoji slaugytoja (Rimantė kol kas dar nedirba, lanko anestezijos ir intensyviosios slaugos kursus) net negali pasakyti, kodėl rinkosi slaugą, galbūt tiesiog čia vedė širdis. Suvokimas apie pačią slaugą keitėsi kiekvieną semestrą, po kiekvienos praktikos, nes vis labiau didėjo žinių bagažas. Rimantė tvirtina per studijų metus supratusi, kad slauga neatsiejama nuo poreikio turėti kuo daugiau žinių, nuolatos mokytis ir tobulėti, bet kartu išlikti ir gebančiu užjausti, rūpestingu specialistu.

Rimante Zukauskaite
Rimantė Žukauskaitė

Studijų metu Rimantė stengėsi naudotis visomis galimybėmis. Ji dalyvavo Erasmus+ programoje, buvo išvykusi į kelias užsienio šalis, todėl galėjo tenykštes sveikatos priežiūros sistemas palyginti su ta, kuri yra Lietuvoje. Absolventė sako, kad galinti tik džiaugtis ir didžiuotis, kad Lietuva turi puikių specialistų, bet jai labai liūdna, kad medikai čia nėra gerai vertinami. Rimantė tikisi, kad medikų protestai duos teigiamų rezultatų – ne tik padidės atlyginimas, bet ir visa sveikatos apsaugos sistema bus pakelta į aukštesnį lygmenį. Kursai, kuriuos Rimatė lanko, taip pat yra darbas, nes kiekvieną dieną ji eina į ligoninę, atlieka visas slaugytojos (ir ne tik) funkcijas. Skirtumas tik tas, kad už šį darbą atlyginimo nemoka, reikia pačiai susimokėti už kvalifikacijos kėlimą. Kiekviena Rimantės diena ligoninėje skirtinga, kiekviena diena išmoko naujų dalykų.

Viktorija Silkaityte
Viktorija Šilkaitytė

Viktorija Šilkaitytė Bendrosios praktikos slaugos programą rinkosi todėl, kad norėjo bendrauti su žmonėmis. Mergina artimoje aplinkoje turi daug sergančių lėtinėmis ligomis, todėl norėjosi jiems  padėti. Šiandien Viktorija teigia supratusi, kad viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo. Slaugos specialistė pasigenda adekvatesnio medicinos specialistų vertinimo. Aišku, didesni atlyginimai yra svarbūs, bet norisi ir kitokio visuomenės požiūrio į žmones, besirūpinančius kitų sveikata.

Bendrosios praktikos slaugos programos absolventė Karolina Matelionytė

Kaip Sveikatos priežiūros fakultetas Lietuvos šimtmetį minėjo

Šiaulių valstybinė kolegija, minėdama Lietuvos šimtmetį, ne tik aktyviai prisijungė prie mieste organizuojamų renginių ir iniciatyvų, bet ir savo ruožtu kvietė fakultetų darbuotojus, studentus išskirtinai minėti Atkurtos Lietuvos jubiliejų.

Sveikatos priežiūros fakultete organizuota Lietuvos šimtmečiui skirta popietė, kurios metu pristatyta vaikų darbelių paroda „Lietuvos vaikai myli Lietuvą“, renginio dalyviai buvo kviečiami dainuoti ir skaityti Lietuvą – lietuvių autorių kūriniai garsiakalbe skambėjo iš susirinkusiųjų lūpų. Išklausę prof. dr. Skirmanto Valento pasakojimą „Ta pati, kintanti: Litua, Lituania, Lietu(w)(v)a“, studentai ir darbuotojai skanavo kulinarinio paveldo ir buvo kviečiami įsiamžinti prie trispalvės.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Renginio organizatoriai šmaikštavo, kad tą savaitę, kurią buvo net kelios minėtinos progos – ir Valentino diena, ir Vasario 16-oji, tiesiog būtina nustoti kuistis kasdienybėje ir stabtelėti, pabūti su artimiausias žmonėmis, pajausti gamtos ir aplinkos mums duodamą ir kuriamą grožį, gėrį.

Vasario 15-ąją Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ginta Gerikaitė su studentais taip pat dalyvavo Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje vykusiame renginyje, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėti.

Šiaulių valstybinės kolegijos informacija

Didžioji šventė – jau rytoj

Ilgai lauktas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, apie kurį tiek daug kalbėta, jau rytoj. Visoje Lietuvoje ir Šiauliuose vyks nemažai šiai išskirtinei datai skirtų renginių. Sveikatos priežiūros fakulteto bendruomenės nariai pasakoja, kaip jie planuoja praleisti šventes, ko tikisi iš prasidedančio antrojo Lietuvos valstybės šimtmečio.

Bendrosios praktikos slaugos studijų programos trečio kurso studentė Viktorija Abromavičiūtė gyvena Kurtuvėnų miestelyje, kuriame visada gausu renginių. Viktorija su mama ir Kurtuvėnų bendruomene planuoja vykti į Kurtuvėnų kapines. Ten bus uždegamos žvakutės ant savanorių kapų. Vėliau Kurtuvėnuose planuojama turėtų būti piešiama Lietuvos vėliava. Viktorija su bendruomene dalyvaus eisenoje iki tos vietos, kur pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos vėliava. Ten Kurtuvėnų gyventojai yra pasodinę berželį. Tą pačią dieną studentė švęs ir mamos gimtadienį.Kurtuvenai 9

Socialinio darbo katedros lektorius Benas Gudinavičius šventės išvakarėse išvyksta iš Lietuvos. Jis neakcentuoja patriotizmo, save labiau priskiria pilietiškiems asmenims. Žengiančioje į antrą šimtmetį valstybėje lektorius tikisi pamatyti daugiau racionalių sprendimų švietimo, socialinės apsaugos, ekonomikos, kultūros ar sveikatos apsaugos srityse. Šios sritys labai svarbios didelių siekių turinčiai jaunajai kartai, kuri priima Y ir Z kartoms būdingus sprendimus, atsižvelgdama į kaime, mieste, regione ar šalyje egzistuojančias galimybes augti ir tobulėti. Gera būtų matyti tų kartų atstovus kuriančius atvirą, ambicingą, socialiai teisingą ir ekologiškai tvarią Lietuvą.

Kineziterapijos studijų programos antro kurso studentė Aura Verenkevičiūtė per šventes taip pat nesėdės namuose. Per pietus ji su „Studijozais“ Lietuvos šimtmečio proga dainuos Socialinių paslaugų centre, o vakare dalyvaus šventinėje jaunimo eisenoje. Aura tikisi, kad naujas Lietuvos valstybės šimtmetis bus gerokai geresnis, palankesnis jauniems žmonėms atsiskleisti, emigracija ims mažėti, o po visą pasaulį pasklidę lietuviai susiburs į tvirtą kumštį.Kurtuvenai 3

Bendrosios praktikos slaugos studijų programos absolventė Karolina Matelionytė

 

 

 

 

 

Mokinius sudomino projektas „Bendrauk, sportuok ir spinduliuok“

Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto inicijuoto projekto „Bendrauk, sportuok, ir spinduliuok“ veiklose aktyviausiai dalyvavo Šiaulių sanatorinės mokyklos, Vaikų globos namų „Šaltinis“ ir Stasio Šalkauskio gimnazijos moksleiviai.

Kartu su biomedicinos mokslų katedros lektore E. Tamašauskiene Šiaulių sanatorinės mokyklos aštuntokai ir paaugliai iš globos namų „Šaltinis“ diskutavo apie sveikatos sampratą, sveiką gyvenseną, esmines jos nuostatas, fizinio aktyvumo svarbą paauglystėje, atliko įvairius testus, dalyvavo mankštose.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Skaityti toliau… „Mokinius sudomino projektas „Bendrauk, sportuok ir spinduliuok““

Benas Gudinavičius: „Reikia kurti ryšius, kai žmogus yra šalia“

Socialinio darbo katedros lektorius Benas Gudinavičius buvo tarp tų, kuriuos žurnalas „Reitingai“ 2016 m. pabaigoje įtraukė į lyderiaujančių Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojų dešimtuką. Pats lektorius nuopelnų ir pasiekimų nesureikšmina, o tiesiog dirba tą darbą, kuris jam patinka.

Dėstytojas pasakoja, kad pirmoji pasirinkta veiklos sritis buvo socialinė pedagogika, nes dar mokydamasis gimnazijoje jis organizuodavo įvairius renginius, seminarus ir stovyklas ne tik Šiaulių, gimtojo miesto, bet ir kitų Lietuvos ir Latvijos miestų vaikams, jaunimui. Tai lėmė ir studijų programos pasirinkimą. Baigęs Socialinės pedagogikos bakalauro studijas, būsimasis dėstytojas išvyko į Kretą ir ten pusę metų savanoriavo. Gyvenant svečioje šalyje pamažu atėjo suvokimas, kad socialinė ir pedagoginė pagalba asmenims yra tai, kas įdomu ir traukia.WP_20140905_09_13_45_Pro Skaityti toliau… „Benas Gudinavičius: „Reikia kurti ryšius, kai žmogus yra šalia““

Baigiamųjų projektų užkulisiai: kai darbai kalba patys už save

Šiaulių valstybinės kolegijos Kineziterapijos studijų programos paskutinio kurso studentė Edita Alūzienė šiemet vykusiuosiuose „SVAKO apdovanojimuose“ pelnė Metų iniciatyvos titulą už itin reikšmingo ir reikalingo tyrimo, kurio rezultatai naudingi pacientams, turintiems sunkių nefrologinių sutrikimų ar sveikstantiems po inkstų transplantacijos, organizavimą (stažuotes užsienyje), atlikimą ir pristatymą.
Likus kelioms dienoms iki baigiamųjų darbų gynimo Edita Alūzienė juokaudama sakė, kad šis tyrimas jai – lyg kūdikis… Juk tuo, kas sugulė baigiamojo darbo puslapiuose, Edita gyveno nuo 2015-ųjų… Stažuotės ir praktikos Argentinoje, darbas su garsiais profesoriais ir tyrimas, kokio Lietuvoje lig šiol nebuvo. Įdomu? Kviečiame skaityti toliau.

Nuo ko viskas prasidėjo?

„Fizinių pratimų, atliekamų hemodializės metu, poveikis gyvenimo kokybei bei funkciniam pajėgumui“ –  taip vadinasi baigiamasis studentės darbas, kuriam ji skyrė pastaruosius metus.

Studentė 2015 metais susidomėjo kineziterapijos metodikomis, skirtomis pacientams, turintiems sunkių nefrologinių sutrikimų (lėtinis inkstų nepakankamumas), dėl kurių taikoma pakaitinė terapija (dializė), išgyvenantiems būseną po inkstų transplantacijų. Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta jokių tyrimų, išskyrus keletą klinikinių-praktinių apžvalgų.

Edita Aluziene (2)
Edita Alūzienė Mendozoje (Argentina) vykusiose XI Lotynų Amerikos žmonių po organų transplantacijos žaidynėse atstovavo Argentinos kineziterapeutų komandai

Išanalizavusi užsienio mokslininkų atliktus tyrimus ir susidomėjusi jų rezultatais, studentė nuvyko į Londono Kings College ir susitiko su Dullwich Comunity Hospital tyrimą atliekančia nefrologinių ligų kineziterapijos padalinio vadove Sharlene Greenwood, kuri suteikė visokeriopą informaciją ir paskatino Šiaulių valstybinės kolegijos studentę atlikti tyrimą pačiai. Skaityti toliau… „Baigiamųjų projektų užkulisiai: kai darbai kalba patys už save“

Baigiamųjų darbų užkulisiai: ar masažas keičia gyvenimo kokybę?

Studijos – tai, visų pirma, paskaitos, praktiniai užsiėmimai, ir, žinoma, baigiamojo darbo rengimas paskutiniais studijų mėnesiais. Studijos kolegijoje išskirtinės tuo, kad baigiamųjų darbų esmę sudaro ne teorinė vienos ar kitos temos analizė, tačiau koncentruojamasi į praktinį žinių pritaikymą ir aktualumą. Pavyzdžiui, Kosmetologijos studijų programos studentės šiemet daugiausiai nagrinėja įvairių kosmetologinių procedūrų poveikį žmogaus savijautai, grožio procedūrų reikšmę gyvenimo kokybei.

Kosmetologijos studijų programos trečiakursė Edita Kareivaitė parengė baigiamąjį darbą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip keičiasi gyvenimo kokybė mažėjant kūno matmenims.

18816740_10211676692906757_1217412729_n

„Rašau baigiamąjį darbą, kurio tema – „Klasikinio masažo su liekninamuoju masažiniu aliejumi poveikis antsvorį turinčios moters antropometrinių rodiklių kaitai ir gyvenimo kokybei“. Tyrimas buvo vykdomas mėnesį, atlikta 10 klasikinio kūno masažo procedūrų. Tiriamoji – jauna moteris, turinti nedidelį antsvorį. Prieš pradedant procedūrų kursą, pagal specialią apklausą, buvo įvertinta jos gyvenimo kokybė, gautas rezultatas parodė, kad antsvoris darė vidutinį poveikį. Atliekant procedūras mažėjo visi moters kūno antropometriniai rodikliai (apimtys, riebalinės klostės, kūno masės indeksas ir procentinis riebalų kiekis), tačiau pokyčiai nebuvo labai žymūs, pavyzdžiui, nors KMI ir sumažėjo, bet tiriamoji vis dar turėjo antsvorį“, – darbo esmę apibūdino studentė.

Ryškiausias pokytis, anot E. Kareivaitės, buvo gyvenimo kokybės – po procedūrų kurso buvo nustatyta, kad antsvoris nebedarė jokio poveikio gyvenimo kokybei:

„Galima daryti išvadą, kad tiriamosios gyvenimo kokybei įtakos turėjo ne tik pats antsvoris, bet ir jaučiamas visuomenės spaudimas paklusti tam tikriems sociokultūriniams idealams – lieknas kūnas laikomas idealiu – dėl to moteris jusdavo nuolatinę įtampą, net ir bendraudama su artimaisiais.“

Kadangi klasikinis masažas stimuliuoja nervų sistemą, padeda atsipalaiduoti ir mažinti įtampą, jis taip pat pagerino gyvenimo kokybę.16487535_1557151260980446_7372348155206835239_o

Apibendrindama E. Kareivaitė akcentavo, kad prieš tyrimą moters gyvenimo kokybė įvertinta prasčiau ir tai labiausiai lėmė psichologiniai veiksniai, visuomenės diegiami stereotipai. Studentė, atlikdama baigiamojo darbo tyrimą, įsitikino, kad masažas slopina nervinę įtampą, padeda nusiraminti, pamiršti kasdienius rūpesčius. Žinoma, taip pat reikšmingas masažą atliekančio specialisto bendravimas su klientu, nes teigiamos emocijos suteikia pasitikėjimo savimi ir skatina džiaugtis gyvenimu.

Šiemet Kosmetologijos studijų programą baigs ir savo srities specialistėmis taps beveik 60 studenčių. Merginoms iki studijų finišo liko visai mažai. Birželio pabaigoje savo rankose jos jau laikys aukštąjį išsilavinimą liudijančius dokumentus.

Viešųjų ryšių specialistė

Urtė Drąsutytė

Būsimieji slaugytojai nesibaimina atsakomybės

Gegužės 12 dieną minimą Tarptautinę slaugytojų dieną ateityje tikrai švęs ir dalis Šiaulių valstybinės kolegijos bendruomenės narių. Bendrosios praktikos slaugos studijų programos studentai 3,5 metų studijuoja, kad vėliau taptų tais, į kuriuos kreipiamasi pagalbos ar patarimo.

Minėtinos dienos proga su keliais būsimaisiais medikais kalbėjomės apie profesijos pasirinkimo motyvus, karjeros planus ir svajones, medicinos darbuotojo kasdienybę. Pašnekovams buvo pateikti keturi klausimai.

  1. Kodėl pasirinkote Bendrosios praktikos slaugos studijų programą?
  2. Ar būsimos profesijos vaizdinys kuo nors skyrėsi nuo to, ką pamatėte ir patyrėte per praktikas? Gal buvo kokių situacijų, kurios apskritai privertė Jus pakeisti vertybių sistemą ir įsitikinimus?
  3. Jeigu galėtumėte pasirinkti darbo vietą (šalį, miestą, įstaigą), kur norėtumėte dirbti?
  4. Ką patartumėte abiturientams, kurie svarsto apie Bendrosios praktikos slaugos studijų programą? Koks žmogus turėtų rinktis tokias studijas?BPS14 studentai praktikos metu

Skaityti toliau… „Būsimieji slaugytojai nesibaimina atsakomybės“

Konkursui jėgas suvienijo studentė ir absolventė

Indrė Martinkutė – Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Kosmetologijos studijų programos absolventė. Rūta Dikaitė – tos pačios studijų programos trečiakursė, vos po keleto mėnesių savo rankose laikysianti profesinio bakalauro diplomą. Šiemet merginos sutelkė jėgas bendram projektui ir 24-oje tarptautinėje grožio industrijos parodoje „Pelenė“ vykusio atviro Lietuvos grožio specialistų čempionato podiumo rungtyje pelnė 3 vietą.

Dalyvauti apsisprendė ekspromtu

„Makiažo meistrė, mūsų Kosmetologijos studijų programos absolventė Indrė Martinkutė pakvietė mane būti jos nuostabaus darbo modeliu. Pasiruošimas truko lygiai mėnesį. Per tą laiką turėjome sukurti darbą, kuris atitiktų visus reikalavimus, reikėjo pasirūpinti apranga. Ją padėjo sukurti nuostabi dizainerė Simona Remeikaitė. Šukuosenos autorė – Viktorija Dambrauskaitė. Mūsų darbas buvo įvertintas 3 vieta. Labai džiaugiamės, kad dalyvavome ir buvome pastebėtos“, – trumpai įspūdžius po renginio prisiminė R. Dikaitė.

Kaip pasakojo I. Martinkutė, dalyvauti konkurse ji net neplanavo.

„Netikėtai Ieva Mitigailienė pasiūlė pamėginti likus mėnesiui iki konkurso. Ji ir buvo visa ko pradžia.Pelenė Skaityti toliau… „Konkursui jėgas suvienijo studentė ir absolventė“