Gintarė Kulbeckienė: „Mūza aplanko netikėčiausiose situacijose“

Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytoją Gintarę Kulbeckienę iš pirmo žvilgsnio lengvai galima supainioti su bet kuria iš studenčių. Vadybos ir komunikacijos katedros lektorė Gintarė puikiai suderina jaunystei būdingą kūrybiškumą, išradingumą, nuolatinį norą veikti, netradicinius sprendimus ir dažniau suaugusiam žmogui priskiriamą atsakingą požiūrį į tai, ką darai.

Dėstytoja, vertinanti kūrybiškumą

Šie mokslo metai Gintarei – jau aštuntieji Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Pradėjusi čia dirbti, ji skaitė kursą Specialybės kalbos pagrindai, su leidyba susijusius dalykus. Kai atsirado nauja studijų programa Organizacijos komunikacija, Gintarė Kulbeckienė pradėjo rengti įvairius kursus ir skaityti paskaitas jos studentams. Teko dėstyti Komunikacijos teoriją, Strateginę komunikaciją, Tarptautinę komunikaciją, Viešuosius ryšius, Kūrybinių projektų valdymą, Kūrybines industrijas ir pan. Dėstytoja dirba ir su kitų specialybių studentais, yra Įmonių ir įstaigų administravimo programos antro kurso studentų kuratorė.Gintare

Gintarė teigia, kad jai labiausiai patinka dalykai, kurių metu galima suderinti kūrybiškumo ugdymą ir informacines technologijas. Dėstytojos nuomone, kūrybiškumo ir informacinių technologijų dermė yra mūsų ateitis, nes tik apėmus šias dvi sritis galima nuveikti daug prasmingų darbų ir mėgautis tuo, ką darai. Skaityti toliau… „Gintarė Kulbeckienė: „Mūza aplanko netikėčiausiose situacijose““

Veikla su DEMOLA – verslumas ir kūrybiškumas

Jeigu nemėgsti monotonijos, esi aktyvus ir linkęs kurti ką nors nauja, tavo žodyne būtinai turi atsirasti žodis DEMOLA. Kokia yra ši kelių mėnesių intensyvaus darbo ir mokymų programa, pasakoja apie ją Šiaulių valstybinėje kolegijoje daugiausia išmanantis žmogus – Vadybos ir komunikacijos katedros vedėja, docentė dr. Rasa Pocevičienė.

Projekto interneto svetainėje (http://demola.lt/) nurodoma, kad šios programos esmė – galimybė tapti naujos komandos nariu ir vystyti įmonės iškeltą produkto ar paslaugos idėją. Trumpai apibūdinama apčiuopiama projekto nauda studentui – naudingos pažintys su verslo įmonėmis, praktinė darbo su realiais projektais patirtis, įskaityta praktika ir CV papildysiantys nauji įrašai.

Kaip viskas vyksta

Pasak Vadybos ir komunikacijos katedros docentės Rasos Pocevičienės, ši programa yra orientuota į praktiką, bendrųjų kompetencijų ir gebėjimų ugdymą. Programoje dalyvaujantys studentai neimituoja darbo – jie gauna užduotį išspręsti tikros įmonės tikrą problemą. Ieškoma atsakymų į tokius klausimus, kuriems reikia kitokio ir galbūt net netradicinio požiūrio.Demola (2) Skaityti toliau… „Veikla su DEMOLA – verslumas ir kūrybiškumas“

Pagrindiniai Lietuvių kalbos dienų veikėjai – studentai

Šiaulių valstybinės kolegijos studentai aktyviai įsitraukė į skirtingas Lietuvių kalbos dienų veiklas – rašė dailyraštį, skaito pasakas Šiaulių jėzuitų mokyklos vaikams, kartu su dėstytojais klausysis paskaitos apie kalbos taisyklingumą.

Vasario 16 – kovo 11 dienomis Lietuvoje ir užsienyje tradiciškai vyksta Lietuvių kalbos dienos. Mokyklos, universitetai ir kolegijos, kitos institucijos kviečia į renginius, skirtus Lietuvos šimtmečiui paminėti, lietuvių kalbos sklaidai ir prestižui didinti.

Šiaulių valstybinėje kolegijoje pagrindiniais visų šiųmetinių Lietuvių kalbos dienų veikėjais galima vadinti studentus.

Vasario 19–23 dienomis Organizacijos komunikacijos ir Statybos programų antrakursiai, Įmonių ir įstaigų administravimo, Aplinkos apsaugos, Autotransporto elektronikos, Socialinio darbo ir Tarptautinio verslo pirmo kurso programų studentai dalyvavo dailyraščio akcijoje „Rašome abėcėlę“.

Lietuviu kalbos dienos (4) Skaityti toliau… „Pagrindiniai Lietuvių kalbos dienų veikėjai – studentai“

Šiaulių valstybinės kolegijos studentė, gimusi vasario 16-ąją

Vasario 16-oji – ne tik pilietinė, bet ir asmeninė šventė. Šiaulių valstybinės kolegijos pirmakursė Brigita Trečiokaitė – vienintelė ir išskirtinė Vadybos ir komunikacijos katedros studentė, švenčianti dvigubą šventę kartu su Lietuva. Atkurtai Lietuvai – 100, Brigitai – 20!

Simboliška, kad vasario 16-ąją gimusi Brigita pasirinko Informacijos valdymo studijų programą, kurią Lietuvoje vykdo vienintelė Šiaulių valstybinė kolegija. Merginos siekis – susipažinti su atminties saugojimo institucijų, kaupiančių, saugančių ir skleidžiančių vertingą kultūros paveldą, svarbų Lietuvos tapatumo ir kultūros savitumo puoselėjimui, veikla. Savo studijomis būsimoji informacijos specialistė prisideda prie sumanios, pilietiškos ir stiprios visuomenės išsaugojimo, tautinės atminties perdavimo jaunajai kartai.Kurtuvenai 9

Ta proga parengtas filmuotas interviu su Brigita Trečiokaite. Interviu galite peržiūrėti čia.

 

Vadybos ir komunikacijos katedros informacija

METŲ PROTAS Nedas Jurgaitis: „Nemaniau, kad mano veikla išskirtinė“

S.V.A.K.O. 2017 apdovanojimą gavęs Šiaulių valstybinės kolegijos Mokslo skyriaus vedėjas, Vadybos ir komunikacijos katedros lektorius dr. Nedas Jurgaitis nustebo sužinojęs, kad Verslo ir technologijų fakultetas jį pasiūlė vienu iš kandidatų į metų geriausius.

Nedas sutinka: 2017 m. jis turėjo daug svarbių darbų, tačiau nemano, kad visa veikla išskirtinė, juo labiau – verta apdovanojimo.

MANO KOLEGIJOS pašnekovas pirmiausia prisimena galimybę aktyviai prisidėti prie rugsėjį vykusio renginio „Atvira inžinerinės pramonės laboratorija“. Tai puiki iniciatyva, pasitarnavusi Šiaulių valstybinės kolegijos ir Šiaulių miesto labui. Gyvas renginys Ch. Frenkelio viloje, įkvepiantys ekspertų pasisakymai jaunimui, įspūdingi infomobiliai pačiame miesto centre, būriai mokinių, būsimųjų studentų kolegijos laboratorijose, jų pačių sukonstruoti ir lenktyniaujantys robotai, žiniasklaidos dėmesys suteikė tikrai gerų emocijų.Prie straipsnio apie Neda

Nedas Jurgaitis būsimiesiems įvairių sričių specialistams dėsto vokiečių kalbą. Jis stebisi, kad studentai domisi žodžių etimologija, gilinasi į kalbos vienetuose glūdintį kultūrinį kontekstą, komunikacijos ypatybes, teiraujasi apie užsienio šalių ekonominius ir socialinius aspektus, viską lygina su gimtąja kalba ir kultūra. Tai priartina užsienio kalbą prie besimokančiojo.

Studentų vietoje dėstytojas aktyviau naudotųsi galimybe išvykti studijuoti į užsienio šalis. Nedas Jurgaitis mano, kad tarptautiškumas šiuo metu yra turbūt svarbiausia akademinio gyvenimo ašis. Per trisdešimt Erasmus programos gyvavimo metų gerokai išaugo finansavimas ir bendradarbiavimo tinklas, studentams atsirado naujų konkursų ir stipendijų programų vykti į kitus žemynus, naudotis ne tik praktinių, bet ir mokslinių stažuočių galimybėmis.

Mokslo skyriaus vedėjo, Vadybos ir komunikacijos katedros lektoriaus ir humanitarinių mokslų daktaro laikas atiduodamas ne tik darbui. Pašnekovas papasakojo, kad jam patinka su šeima keliauti automobiliu, važinėtis dviračiu, gerų emocijų suteikia ir ilgi pasivaikščiojimai, muzikos klausymasis. Nedas yra BudgetLightForum entuziastas. Sekmadienius jis skiria Dievui.DSC_3185

Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė

Silvija Papaurėlytė-Klovienė

 

Funkcinis neraštingumas specialistų akimis

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje vyko respublikinė konferencija ,,Funkcinis neraštingumas – kaip padėti?“ Konferencijoje savo patirtimi dalijosi ir kelios Šiaulių valstybinės kolegijos atstovės.

Gruodžio 15 d. į Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje vykusią respublikinę konferenciją ,,Funkcinis neraštingumas – kaip padėti?“, kurią organizavo pati progimnazija su Šiaulių valstybine kolegija, rinkosi bibliotekininkai ir mokytojai, puoselėjantys raštingumą. Pranešimus konferencijoje skaitė Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytojos.

Konferenciją pradėjusi  progimnazijos direktorė Rasa Dagienė teigė, kad neraštingumas ir funkcinis neraštingumas yra visuotinės problemos, su kuriomis susiduria ne tik moksleiviai, bet ir visos amžiaus grupės. Esama daug priežasčių nerimauti, nes neraštingumas laikomas grėsme visuomenės raidai.bendra

Skaityti toliau… „Funkcinis neraštingumas specialistų akimis“

Dalyvavimas projekte – dar vienas žingsnis karjeros link

Įmonių ir įstaigų administravimo studijų programos trečiakursės džiaugiasi projekte „XXI amžiaus kompetencijos: ko nori studentai, ko tikisi darbdaviai ir ką siūlo aukštosios mokyklos“ sukaupta patirtimi ir naudingais atradimais.

Odeta Kalpokaitė, Rasa Remeikaitė ir Daiva Valiūnaitė pasakoja, kad projekte „XXI amžiaus kompetencijos: ko nori studentai, ko tikisi darbdaviai ir ką siūlo aukštosios mokyklos“ jos atsidūrė tik Vadybos ir komunikacijos katedros vedėjos daktarės Rasos Pocevičienės dėka. Dėstytoja pasiūlė dalyvauti tokiame tyrime, pasiūlymas pasirodė patrauklus ir labai įdomus. Merginos nutarė, kad tai netgi susiję su jų ateitimi, todėl nusprendė įsitraukti į projektą.

Kalpokaite_Valiunaite_Remeikaite

Tyrimo esmė ir rezultatai

Tyrimas buvo atliekamas Vilniaus, Utenos, Alytaus, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybėse nuo š. m. gegužės 2 d. iki gruodžio 15 d. Skaityti toliau… „Dalyvavimas projekte – dar vienas žingsnis karjeros link“

Ką papasakojo tušinukas

Informacijos valdymo trečio kurso studentai pasakoja apie parodos „Netradicinės studentų rašymo priemonės“ atsiradimo istoriją ir kviečia ne tik apžiūrėti parodą, bet ir ją papildyti.

Žinau, kad naudojiesi kompiuteriu, telefonu ar planšete, bet ar esi girdėjęs  Džono Lauro vardą? Šis žmogus išrado daiktą, kurį rankose laikote kasdien – mane, tušinuką. „Automatinio rašiklio su besisukančiu antgaliu“ patentą jis gavo jau 1888 metų spalio 30 dieną. Aš sėkmingai tarnavau žmonėms, maloniai įsitaisęs jų rankose dailiai vedžiojau raides, bet, laikui bėgant, dalį mano darbų perėmė keisti prietaisai.  Nuo mokyklos raštinės iki įstaigos kontoros, mokslinio tyrimo instituto ir bet kurios darbovietės, kur reikėdavo ką nors rašyti, prasidėjus darbo dienai vienas garsas buvo nepakeičiamas – rašomosios mašinėlės. Ji pasaulyje gyvavo daugiau nei šimtą metų ir tik dabar baigia užmigti žiemos miegu.

Vis dėlto manęs nepamiršo! Muzeologijos dalyką studijuojantys Šiaulių valstybinės kolegijos studentai mane sugalvojo parodyti kitiems! Maža to, dar ir gausybė mano brolių buvo pateikta parodoje „Netradicinės studentų rašymo priemonės“.

Parodą pristato Audronė ir Benas    Skaityti toliau… „Ką papasakojo tušinukas“

Europos kalbų dieną – pašnekesys apie užsienio kalbų svarbą, visuomenės požiūrį ir gražiausius žodžius

Tinklaraštyje MANO KOLEGIJA mintimis apie užsienio kalbų poreikį, jų prestižiškumą, būtinybę mokėti bendrauti svetimomis kalbomis ir dar daugiau dalijasi Šiaulių valstybinės kolegijos užsienio kalbų dėstytojai.

Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena. Šių laikų pasaulyje, kuris yra beveik be sienų, gebėjimas kalbėti daugiau nei viena kalba yra jau ne privalumas, bet būtinybė. Iš mokyklų atėję su vienokiomis ar kitokiomis kalbų žiniomis, Šiaulių valstybinės kolegijos studentai gali toliau gerinti užsienio kalbų įgūdžius. Kolegijoje yra galimybė mokytis anglų, rusų, švedų ir vokiečių kalbų. Savaime suprantama, kad vien tik į paskaitų tvarkaraštį įtrauktų užsiėmimų neužtenka. Norint kuo geriau kalbėti užsienio kalba, reikia tam skirti kiek galima daugiau laiko: skaityti ta kalba, žiūrėti filmus, televizijos laidas, tiesiog nevengti progų pabendrauti su kitakalbiais žmonėmis.

Dar daugiau apie santykį su užsienio kalbomis gali pasakyti tie žmonės, kurie kitus moko kalbėti angliškai, rusiškai, vokiškai ir kt.

Šiaulių valstybinės kolegijos užsienio kalbų dėstytojams buvo užduoti tokie klausimai:

1. Papasakokite šiek tiek apie save: kodėl pasirinkote būtent šią užsienio kalbą (užsienio kalbas), kur studijavote, galbūt buvote kokiose nors stažuotėse, kurį laiką gyvenote užsienio šalyje etc.

2. Kaip, Jūsų nuomone, keičiasi ne tik studentų, bet ir apskritai visos visuomenės požiūris į užsienio kalbą (kalbas), kurios (kurių) Jūs mokote. Kas lemia požiūrių kaitą?

3. Kiek kiek kalbų ir kodėl turi mokėti šiuolaikinis vaikinas ar mergina?

4. Ar yra užsienio kalba, kurios nemokate, bet labai norėtumėte išmokti?

5. Parašykite tą užsienio kalbos, kurios Jūs mokote, žodį, kuris Jums skamba gražiausiai.

Kalbos 2

Skaityti toliau… „Europos kalbų dieną – pašnekesys apie užsienio kalbų svarbą, visuomenės požiūrį ir gražiausius žodžius“